Visgi, nors dalis personalo, kaip sako pati, buvo itin malonus, teko susidurti ir su neetišku darbuotojų elgesiu.
Istoriją apie tai publikavusi socialiniuose tinkluose, įrašu ji sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo Lrytas skaitytojais.
„Ilgai galvojau, ar viešinti šiuos balso įrašus, bet nusprendžiau netylėti. Nes nemėgstu nepagarbos ir neteisybės. Šią naktį praleidau Santaros klinikose, nes mano tyrimų rezultatai buvo prasti, nors savijauta jau gerėjo.
Tadas Gryn ir Toma Vaškevičiūtė grįžo į praeitį: kodėl jų meilės istorija padėjo ekrane?
Pirmiausia noriu nuoširdžiai padėkoti Santaros klinikų gydytojams už rūpestį, profesionalumą ir suteiktą pagalbą.
O dabar, liūdnesnė dalis. Naktį teko praleisti Priėmimo skyriuje. Bendroje palatoje, žinoma, nėra pats maloniausias poilsis, BET VAKARINIS PERSONALAS, įsidėmėkite tai, buvo maksimaliai nuostabus.
Susiję straipsniai
Šilti, malonūs, rūpestingi slaugytojai. Manimi ir kitais pacientais buvo pasirūpinta puikiai. Esu jums labai dėkinga. Jūs nuostabūs!
BET… Viskas pasikeitė atėjus rytinei pamainai.
Slaugytojos į darbą atėjo jau akivaizdžiai nepatenkintos. Na, pagalvojau, gal sunkus rytas. Visko būna.
Maždaug nuo 7–8 val. ryto prasidėjo garsus kolegų aptarinėjimas. Tema :nedarbingumai, kad daug kolegų juos pasiėmė ir dabar likusioms reikės dirbti daugiau. Visa tai buvo aptarinėjama garsiai, nevengiant keiksmažodžių.
Gerai. Emocijos, rytas… Dar nekreipiu dėmesio.
Vėliau prasidėjo asmeninio gyvenimo istorijos, juokai ir pokalbiai, kuriuose keiksmažodžiai skambėjo praktiškai kas antrame sakinyje. Man jau ausys pradėjo linkti. Bet vis dar tyliu.
Po kurio laiko vyresnio amžiaus moteris labai gražiai ir mandagiai paprašė:
Mergaitės, gal galite šiek tiek tyliau? Man labai skauda galvą.
Ir išgirdo atsakymą maždaug tokį:
Ir ką? Man irgi skauda. Čia mūsų darbo vieta, ką, negalima kalbėtis?
Moteris nutilo.
Man jau užvirė kraujas, bet vis dar stengiausi nepasiduoti emocijoms.
Po kelių minučių vėl prasidėjo juokas, garsūs pokalbiai ir dar riebesni keiksmažodžiai.
Vyresnio amžiaus moteris DAR KARTĄ labai gražiai paprašė:
Mergaitės, aš jūsų gražiai prašau…
Ir tada jau neištvėriau.
Įsikišau ir pasakiau, kad esame valstybinėje gydymo įstaigoje, kurioje guli sergantys žmonės, todėl toks bendravimas, garsus keikimasis ir reakcija į paciento prašymą nėra nei profesionalūs, nei etiški.
Žavios damos staiga nutilo ir pradėjo linksėti galvomis, kad neva „taip nebuvo“.
Aš tikrai neleisiu žeminti ar nepagarbiai elgtis su vyresnio amžiaus žmogumi vien todėl, kad jis galbūt nedrįsta ar ne visada gali už save pastovėti.
Atminkime vieną paprastą dalyką, vieną dieną ir mes būsime tokio amžiaus. Ir tada taip pat norėsime elementarios pagarbos bei žmogiškumo.
Manote, čia jau viskas?
DEJA.
Ateina dar viena slaugytoja ir klausia:
Kas čia buvo?
O kolegės jai atsako:
Va šita iš 10 lovos prifilmavo ir aiškina mums ( ta, tai aš)
Na, tada teko ir jai paaiškinti, kas yra pagarbus bendravimas ir elementari kultūra.
Apie šią situaciją jau parašiau Santaros klinikų generaliniam direktoriui. Šiuo metu jis atostogauja, tačiau tikiuosi sulaukti atsakymo ir tikiuosi, kad rytinei pamainai bus primintos elementarios profesinės etikos bei bendravimo su pacientais taisyklės.
Bet lygiai taip pat labai tikiuosi, kad bus PAGIRTA vakarinė pamaina.
Nes tie žmonės buvo nuostabūs. Rūpestingi, šilti, profesionalūs ir kruopščiai dirbantys savo darbą.
Todėl šis įrašas nėra apie tai, kad visi blogi. Priešingai. Per vieną naktį toje pačioje vietoje pamačiau du visiškai skirtingus pavyzdžius.
Ir pabaigai.
Nesvarbu, kokį darbą dirbate. Nesvarbu, kokia sunki buvo jūsų diena. Nesvarbu, kokios nuotaikos atėjote į darbą.
GERBKITE VIENI KITUS.
Ypač ten, kur žmonės ateina tada, kai jiems skauda, baisu ar tiesiog labai reikia kito žmogaus pagalbos“, – istorija dalijos Veronika.