A. Veryga pramogavo neįprastoje šventėje: skambėjo rokas, gaudė motociklai

Į Lietuvos totorių kultūrai skirtą šventę rinkosi ne tik šios bendruomenės nariai: tarp svečių buvo įvairių tautybių žmonių, motociklininkų iš skirtingų Lietuvos vietų, Seimo narė ir Lietuvos totorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, motociklininkai Vilniaus rajono mero patarėjas Kęstutis Budvydas bei Europos Parlamento narys Aurelijus Veryga, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šventė prasidėjo dar gerokai prieš dalyviams pasiekiant Rudaminą. Sėdę ant motociklų jie leidosi Lietuvos totorių istorijos pėdsakais – lankė muziejus, mečetes ir kitus su šios bendruomenės istorija susijusius objektus. Kelionės finiše istoriją pakeitė gyva kultūra: totoriškų koldūnų gamybos edukacija ir čempionatas, tradiciniai patiekalai, muzika bei skirtingų bendruomenių susitikimai.

Tokį būdą pasakoti Lietuvos totorių istoriją sugalvojo vos devynis narius vienijantis motociklininkų klubas „Tatar Riders“, šiemet minintis pirmąjį gimtadienį. Šventę devyni klubo nariai organizavo kartu su savo šeimomis, o į ją, organizatorių skaičiavimu, atvyko apie 500 žmonių.

Lietuvos totorių istorija mūsų šalyje skaičiuoja daugiau kaip šešis šimtmečius. Tačiau renginyje dalyvavusi D. Asanavičiūtė-Gružauskienė sako, kad šiandien svarbu ne tik kalbėti apie bendruomenės praeitį, bet ir ieškoti šiuolaikiškų būdų jos tapatybei išsaugoti bei perduoti ateities kartoms.

„Tai yra mano bendruomenė, todėl daug dirbame, kad ji sulauktų didesnio visuomenės ir politikų dėmesio, kad būtų saugomas mūsų paveldas, mečetės, kad žmonės daugiau žinotų apie Lietuvos totorius.

Mūsų tikslas – išsaugoti savo tapatybę ir perduoti ją ateities kartoms. Bendruomenės mažėja, todėl toks netradicinis formatas yra puikus būdas tą tapatybę puoselėti ir apie ją kalbėti šiuolaikiškai“, – sako D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.

Pasak jos, svarbu ir tai, kad visuomenė geriau pažintų šimtmečius Lietuvoje gyvenančius musulmonus totorius ir jų vietą valstybės istorijoje.

„Norėčiau, kad žmonės nebijotų nei tautinių, nei religinių mažumų, geriau pažintų Lietuvos totorius ir suprastų, kad islamas šalia mūsų gyvuoja jau daugiau nei šešis šimtus metų. Lietuvos totoriai yra pilietiška, savo valstybei lojali bendruomenė. Turime mokytis tolerancijos, kuri čia egzistavo per amžius“, – sako ji.

Nors per šimtmečius neišliko Lietuvos totorių folkloras ar tautinis kostiumas, bendruomenė iki šiol saugo dalį papročių ir tradicijų, religiją, rankraštinius Koranus bei turtingą kulinarinį paveldą. Išlikę ir dalis vestuvių, krikštynų bei laidojimo papročių.

Todėl vienas svarbiausių šventės akcentų Rudaminoje buvo maistas. Čia vyko totoriškų koldūnų edukacija ir Koldūnų čempionatas – dalyviai galėjo patys ruošti tešlą, formuoti koldūnus, juos gaminti ir ragauti. Organizatoriai norėjo, kad totorių kultūra būtų ne tik išgirsta pasakojant istorinius faktus, bet ir patirta per skonį, bendravimą bei gyvas tradicijas.

„Mes patys esame Lietuvos istorijos dalis – maža ir išskirtinė tautinė bendruomenė. Todėl mums labai svarbu išsaugoti savo kultūrą, tradicijas ir paveldą. Juk kaip kitaip žmonės gali pažinti tautą, jei ne per jos gyvą kultūrą? O vienas iš būdų pažinti tautą – maistas. Ir ko gi reikia motociklininkui? Važiuoti, pamatyti, sustoti, pabendrauti ir, žinoma, skaniai pavalgyti“, – sako „Tatar Riders“ prezidentė Zita Milkamanovič.

Šventėje totorių virtuvė nebuvo vienintelė. Prie renginio prisijungė ir turkų bendruomenė „Balturka“, pristačiusi savo kultūrą bei tradicinius patiekalus, o scenoje pasirodė iš Baltarusijos kilusi roko grupė „BAISTRUK“. Dėl savo pilietinės pozicijos iš Baltarusijos pasitraukę muzikantai atliko dainas anglų, baltarusių ir lietuvių kalbomis.

Šventėje dalyvavęs A. Veryga sako, kad būtent neįprastas renginio formatas gali padėti istorijai ir kultūrai pasiekti žmones, kurie į tradicinį edukacinį renginį galbūt nė neužsuktų.

„Žmones šiandien nėra taip paprasta pakviesti vien pasidomėti kultūra ar istorija – vyksta daugybė renginių, todėl jie natūraliai buriasi ten, kur vienija pomėgiai. Motociklininkų daugėja, tad toks renginio formatas yra labai geras būdas pritraukti platesnę visuomenę ir kartu supažindinti ją su Lietuvos totorių istorija, tradicijomis bei šiandienine bendruomene“, – sako A. Veryga.

Anot jo, daugiau kaip šešis šimtmečius trunkanti bendra Lietuvos ir totorių istorija yra ne tik bendrų kovų už Lietuvą ir Abiejų Tautų Respubliką, bet ir gebėjimo sugyventi istorija. O motociklininkų bendruomenė, pasak jo, yra geras pavyzdys, kaip bendras pomėgis gali sumažinti atstumą tarp labai skirtingų žmonių.

„Motociklas atidaro vartus pokalbiui. Važinėju su labai skirtingais žmonėmis ir matau, kad kai tave su kitu žmogumi jungia bendras pomėgis, atsiranda galimybė geriau vienam kitą pažinti ir pasikalbėti net tomis temomis, kuriomis ne visada sutariame. Motociklininkų bendruomenėje vieni kitus sveikiname kelyje, linkime saugios kelionės, o pamatę sugedusį motociklą sustojame padėti. Ir visai nesvarbu, ar tas žmogus lietuvis, totoris, ar kitos tautybės“, – pasakoja A. Veryga.

„Tatar Riders“ prezidentė Zita Milkamanovič pati motociklu važinėja trečią sezoną. Tai, pasak jos, buvo sena svajonė, kurią pagaliau įgyvendino grįžusi į Lietuvą po gyvenimo užsienyje. Pastebėjusi, kad motociklais važinėjančių žmonių yra ir Keturiasdešimties Totorių kaime, ji pradėjo kartu su jais keliauti – taip ilgainiui gimė mintis įkurti klubą. Šiandien net šeši iš devynių jo narių yra iš šio kaimo.

„Man motociklas – tai ne tik greitis ar laisvė. Plieninis žirgas tapo naujos kartos mūsų tradicijos simboliu. Šiandien norime savo kultūrinį identitetą parodyti šiuolaikiškai – per baikerizmo, kelionių, draugystės ir bendruomeniškumo prizmę. Kad totorių kultūra būtų ne tik prisiminimas apie praeitį, bet ir gyva, šiuolaikiška bei įdomi jaunajai kartai“, – sako Z. Milkamanovič.

Klubas nėra uždaras tautiniu principu. Apie 80 proc. jo narių yra Lietuvos totoriai, tačiau jame yra ir lietuvis bei lenkė. Pasak prezidentės, juos jungia ne tautybė, o draugystė, bendros vertybės, motociklai ir pagarba vieni kitiems.

Šventės organizatoriai sako norintys ir toliau kurti daugiau kultūrinių bei laisvalaikio veiklų Vilniaus rajono gyventojams, rengti istorinius maršrutus, edukacinius projektus ir motociklininkų renginius. „Totorių keliais plieniniais žirgais“ jie tikisi paversti kasmetine tradicija, suburiančia vis daugiau skirtingų bendruomenių žmonių.

Tačiau viena didžiausių jauno klubo svajonių – nuolatinė erdvė, kurioje jų pradėtos veiklos galėtų vykti ne tik per kasmetinę šventę. „Tatar Riders“ norėtų turėti savo „klubhausą“ – vietą susitikimams, kultūrinėms ir edukacinėms veikloms, kelionių istorijoms ir pažinčiai su Lietuvos totorių kultūra. Apie tokią erdvę klubo nariai kol kas kalba kaip apie ateities planą, tačiau tikisi, kad augantis susidomėjimas jų veikla padės šią idėją įgyvendinti.

„Norėtume vietos, kurioje visada būtų galima užsukti, susitikti, pabendrauti, pasidalyti kelionių istorijomis, susipažinti su mūsų kultūra ir tiesiog jaustis laukiamam. Norime, kad tos durys būtų atviros visiems – nepriklausomai nuo tautybės, kalbos ar motociklo markės“, – apie ateities planus pasakoja Z. Milkamanovič.

Kol kas tokių nuolatinių namų „Tatar Riders“ dar neturi. Tačiau pirmasis klubo gimtadienis parodė, kad jų kuriamai idėjai sienų kol kas ir neprireikė – devynių žmonių pradėta iniciatyva vienai dienai aplink save subūrė apie pusę tūkstančio žmonių. Skirtingų tautybių, skirtingų istorijų, bet tąkart – prie vieno stalo ir viename kelyje.