Iki šios svajonės, pasirodo, Beatričė vos per 2,5 metų patyrė du komplikuotus persileidimus. Moteris pripažįsta: apie tai tuomet kalbėti buvo sunku, o dabar, kartu su kolege Milda Kukulskiene nusprendė padėti kitiems – ėmėsi projekto „Kada vaikai“.
Apie tai ji prabilo socialiniuose tinkluose. Įrašu ji sutiko pasidalinti su naujienų portalu Lrytas.
„Pastarieji keli metai iki Ajos gimimo mums su Arnu Skardžiumi buvo vieni sunkiausių. Nors iš šono visiems atrodė, kad gyvenam puikiai – darbuose abiems sekėsi, nemažai keliavome, įsigijome didesnį būstą, daug bendravome, buvome pozityvūs ir daug veikėme, bet iš tikrųjų namuose buvo daug liūdesio.
Svajojome tapti tėvais, tačiau išgyvenome vieną po kitą du komplikuotus persileidimus: nesėkmingi medikamentiniai nėštumo nutraukimai, dvi narkozės, metai terapijos, ligoninė Italijoje, krūvos tyrimų, medikų, grįžęs nerimas, susidariusios cistos, ir dar vienas false nėštumas.
Bendrai, per 2,5 metų – 3,5 nėštumų, kas supranta, įsivaizduoja hormoninį foną, fizinius ir emocinius išgyvenimus. Kelias buvo gan vienišas: ir patiems buvo sunku apie tai kalbėti, ir aplinka mažai atvirauja šiomis temomis. Trūko ir informacijos, ir empatijos – nuo aplinkos iki viešojo sektoriaus gydymo įstaigų. Gerai, kad mes gan sąmoningi, pagalbos ieškojom ir gavom. Nuo pirmo persileidimo patirties vis galvojau apie šeimas, kurios patiria vaisingumo iššūkių, kaip joms bent kažkiek padėti.
Žinojau, kad kol vaiko nelaikysiu ant rankų, tol emocinio resurso tam neturėsiu. Bet dabar turiu.
Kada vaikai – tai mano ir Mildos Kukulskienės, psichologės, mokslų daktarės ir bendrai nuostabaus žmogaus, projektas, kurio trys pagrindiniai tikslai:
Susiję straipsniai
1. Padėti šeimoms, patiriančioms vaisingumo iššūkių. Žinau koks kelias vienišas, kaip trūksta informacijos, palaikymo, bendruomenės. Ir žinom statistiką, kiek mūsų tai patiria – imtis labai didelė.
2. Edukuoti visuomenę. Žinau, ką reiškia, kai tu ką tik po persileidimo, o tavęs paklausia – tai kada vaikučiai, arba pakomentuoja – oh, tai ko tu čia gedi, bus dar tų vaikų, pagimdysi. Ir žinau, ką reiškia būti šalia tokių šeimų.
3. Pokytis sveikatos priežiūroje (sunkiausias, bet kiek pavyks). Kai kalbos pakrypsta apie demografijos kėlimą, man kartais užverda kraujas, nes šios dalies nelabai kas liečia, nebent pagalbinio apvaisinimo temas, nors problemos kur kas platesnės. Turėčiau kuo pasidalinti, kaip mes patys vos nebuvom tie, kurie tos demografijos nekels, tik kad skyrėm savus finansus ir beveik visur keliavom privačiai. Labai tikiu šiuo projektu. Jaučiu, kad jo labai reikia. Man pačiai jo būtų labai labai reikėję, kai ėjome tuo keliu.
Labai nuoširdžiai kviečiu pasekti KADA VAIKAI socialiniuose tinkluose – Instagram, Facebook. Savaitės eigoje bus daugiau turinio. Ir nusiųskite žinią apie projektą tiems, kuriems to dabar labai reikia. Žinot, ieškojau prasmės, tame kas įvyko, ir ilgai jos neradau. Prasmė atėjo su Milda paleidžiant šį projektą. Tikiuosi, kad jame šeimos ir visuomenė atras šviesos. Ačiū sau – kad išdrįsau, Mildai – kad patikėjai, o dabar jums visiems – už palaikymą, kurio tikrai reikės viešinant projektą“, – pranešė ji.