Plačiau apie tai D. Žeimytė-Bilienė prakalbo savo „Facebook“ paskyroje.
„Šiandien (trečiadienį – aut.past.) ėjau į policiją, pas tyrėją, kuri aiškinasi agresyvaus ir grasinančio komentaro mano socialinėje erdvėje aplinkybes.
Ir tai yra antras kartas, kai aš kreipiuosi į teisėsaugą dėl kito žmogaus komentaro. Praėjusį sykį, ko gero, buvo švelnesnis variantas, šį sykį – tikrai agresyvus ir toks, kurio jau negalėjau ignoruoti.
Nuo 7-erių – prieš kameras: „Ekrano vaikai“ atskleidžia jaunojo aktoriaus kasdienybę
Šiuo atveju vyksta tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnį – dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.
Nežinau, kokia bus tyrimo pabaiga, bet, kokia ji bebūtų, man atrodo, čia yra labai gera iliustracija, kaip mes visiškai savo liežuvio nebevaldom. Arba pirštų, gal tiksliau – ant klaviatūros ar telefono mygtukų. Ir kiek daug mes sau leidžiam internetinėje erdvėje.
Susiję straipsniai
Man pačiai čia irgi dar kartą priminimas. Po šito atvejo labai aiškiai sau pasakiau, kad tikrai neignoruosiu tokių komentarų. Nes kartais mes tikrai patingim. Tai kainuoja laiko, turi eiti į apklausas policijoje ir taip toliau. Tai nėra nei malonu, nei kažką. Aišku, policijos tyrėjai labai malonūs ir, iš tikrųjų, labai gerai dirbantys savo darbą.
Bet ką aš noriu pasakyti – kas mus apgins tokiose situacijose, jeigu ne mes patys?
Kartais ignoruodami ir sakydami „ai, gal čia nieko tokio“, mes iš tikrųjų leidžiam toliau plisti tai neapykantos kalbai. Tokiose situacijose mes visgi turim pastovėti už save ir nepatingėti dėl tokių realių asmenų – šiuo atveju tai buvo realus žmogus, ne kažkoks botas ar trolis – jeigu jie tikrai peržengia ribas, nepatingėti apie juos pranešti.
Turim kažkaip ir čia pasiskiepyti nuo visiško liežuvio nelaikymo, nuo jausmo, kad viskas leidžiama, ir nuo visiško nebesiskaitymo su kitu žmogumi ir jo teisėmis.
Tai va tokia šiandien buvo įdomesnė diena“, – rašė D. Žeimytė-Bilienė.