Jo mintis papildo „Citadele“ banko privačių klientų segmento vadovė Rasa Narė, paaiškinanti, kodėl pinigai negali tiesiog gulėti sąskaitoje ir kaip atpažinti momentą, kai verta sustoti bei palaukti, o ne veikti iš karto, rašoma pranešime žiniasklaidoje.
Netaupo „kojinėje“ – pasitiki sąskaitomis ir investicijomis
E. Seilius pripažįsta, kad jo, kaip atlikėjo, pajamos nėra tokios pastovios kaip biuro darbuotojo, tačiau tokį gyvenimo būdą vertina teigiamai. „Esame nepastovūs. Yra, žinoma, ir darbų, kurie duoda pastovesnį pagrindą, bet apskritai – iš to nepastovumo net geriau“, – sako jis.
A. Armonaitė – apie tai, ką veikia dabar, valdžios skandalus ir ar grįš į politiką
Kalbėdamas apie taupymo įpročius, operos dainininkas pabrėžia didelių grynųjų pinigų sumų namuose nelaikantis – jo įsitikinimu, pinigus reikia investuoti, o ne laikyti „kojinėje“. Bankų palūkanomis jis ir jo artimieji pasitikėti nelinkę, nes jos nedidelės, tačiau didesniems tikslams naudoja specialias taupomąsias sąskaitas bei periodinį investavimo planą.
„Investavimu pasitikime, ne po pagalve – tikrai taip“, – tikina jis, pridurdamas, kad namie laiko nebent minimalią grynųjų sumą, tam atvejui, jei prireiktų jų turėti po ranka.
Susiję straipsniai
Tokią nuostatą – kad pinigai turi „dirbti“ o ne tiesiog gulėti – patvirtina ir „Citadele“ banko privačių klientų segmento vadovė Rasa Narė.
Anot jos, pagrindinė priežastis, kodėl pinigus ilgesniam laikui laikyti sąskaitoje be jokio prieaugio yra rizikinga – infliacija: „Nors sąskaitoje matome tą pačią pinigų sumą, laikui bėgant už ją galime įsigyti vis mažiau, todėl reali pinigų vertė mažėja.“
Ji priduria, kad dalį santaupų, žinoma, verta turėti lengvai pasiekiamą – kasdienėms išlaidoms ar finansinei pagalvei, tačiau likusią dalį, kurios artimiausiu metu neprireiks, verta „įdarbinti“: priklausomai nuo laikotarpio, tikslų ir priimtinos rizikos tai gali būti indėlis, investavimas ar kitos taupymo priemonės.
„Svarbiausia, kad ilgalaikės santaupos tiesiog nestovėtų sąskaitoje ir neprarastų perkamosios galios“, – pabrėžia R. Narė.
Impulsyvumas finansuose – pavojingiausia klaida
Nors, pasak E. Seiliaus, didelio finansinio raštingumo jis neturi, investavimo galimybėmis domisi aktyviai. Į pinigus jis žiūri ramiai, vengia skubotų sprendimų. „Nereikia veikti impulsyviai“, – tvirtina atlikėjas, pastebėjęs, kad būtent skuboti sprendimai dažniausiai kainuoja brangiausiai: kai įvyksta kas nors netikėta ir kyla panika, dauguma žmonių puola parduoti turimą turtą, o tie, kurie turi susitaupę, tuo metu perka pigiau. Vėliau, rinkai atsigavus, pirmieji perka atgal, bet jau brangiau.
R. Narė patvirtina, kad tokį elgesį pastebi ir ji, tačiau, jos teigimu, reakcija labai priklauso nuo žmogaus turimos investavimo patirties. „Žmogui, kuris su didesniu rinkų kritimu susiduria pirmą kartą, natūraliai gali kilti daugiau nerimo ir noras greitai reaguoti – pavyzdžiui, rinktis konservatyvesnį fondą. Tuo tarpu tie, kurie jau yra patyrę ne vieną rinkų nuosmukį ir vėlesnį atsigavimą, dažniau supranta, kad svyravimai yra investavimo dalis“, – sako ji.
Anot bankininkės, kuo daugiau žmogus supranta apie ilgalaikį investavimą ir rinkų cikliškumą, tuo lengviau jam nepasiduoti trumpalaikėms emocijoms ir sprendimus priimti įvertinus ilgesnę perspektyvą.
Investicijų vertei per kelis mėnesius sumažėjus, pasak R. Narės, kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau ilgalaikio kaupimo atveju dažniausiai svarbiausia – neskubėti. „Rinkų svyravimai yra natūrali investavimo dalis, todėl kelių mėnesių vertės sumažėjimas savaime dar nereiškia, kad pasirinkta strategija yra netinkama“, – aiškina ji, pridurdama, jog verta įsivertinti, ar iš tiesų pasikeitė paties žmogaus tikslai ir aplinkybės – o jei ne, „dažniausiai daugiau naudos duoda kantrybė ir nuoseklus pasirinktos ilgalaikės strategijos laikymasis“.
Toks E. Seiliaus atsargumas, jo paties teigimu, susiformavo ne dabar, o yra susijęs su nuolatiniu stebėjimu, kas vyksta aplinkui. Jis prisipažįsta, kad stengiasi nesivadovauti viena nuomone ar užsakomaisiais straipsniais, o stebi realius įvykius – pavyzdžiui, nekilnojamojo turto rinką. Pasak jo, žmonės dažnai klaidingai interpretuoja kylančias būsto kainas kaip turto vertės augimą, nors iš tikrųjų tai gali būti tiesiog infliacijos pasekmė.
„Turto kaina nepakilo, tiesiog pinigai nuvertėjo“, – aiškina jis, pridurdamas, kad rinkos ciklas apytiksliai kartojasi kas 10–12 metų: po pakilimo seka nuosmukis, o po jo – vėl augimas. Tam, jo teigimu, ir reikalinga investicija – kaip apsauga nuo infliacijos bei pasiruošimas galimai krizei.
Pirmieji uždirbti pinigai pakeitė požiūrį į finansus
Apie pirmuosius uždirbtus pinigus E. Seilius kalba šiltai – paauglystėje, dar sovietmečiu, susitaupęs pinigų jis įsigijo svajotą audiotechniką, nors tuo metu tokių prekių įsigyti buvo sunku, o apie investavimą, pasak jo, tada net nebuvo kalbos dėl bendro prekių trūkumo. Dainininkas pastebi, kad savo pirmus uždirbtus pinigus išleisti buvo sunkiau.
„Kai pats užsidirbi savo pirmus pinigus, požiūris į juos pasikeičia – tampa sunkiau juos išleisti, nes žinai, kiek prakaito atsiėjo juos gauti“, – sako E. Seilius ir priduria manantis, kad būtent tokia patirtis moko vertinti pinigus ne kaip skirtus akimirkai, o kaip reikalingus ilgesniam laikui.
Apie panašius klausimus – kaip taupyti, investuoti ir priimti apgalvotus, o ne skubotus finansinius sprendimus – bus kalbama ir festivalyje „Senjorų savaitė“ Palangoje, kuris jau netrukus, rugsėjo 28 – spalio 1 dienomis, vyks trečią kartą.
Finansinis saugumas – viena iš festivalio programos temų, o naujoje, 1000 kv. m „Senjorų EXPO“ erdvėje lankytojai galės tiesiogiai pasikalbėti su banko specialistais.
Dauguma renginių – nemokami
Festivalyje vyks apie 100 koncertų, susitikimų, diskusijų, edukacijų ir kitų renginių, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms. Dauguma šių metų renginių ir toliau bus visiškai nemokami, o koncertų bilietų kainos senjorams – simbolinės. Kai kuriems renginiams reikalinga registracija.
Visą festivalio programą galima rasti čia.