Vakarienėje dalyvavo Mantas ir Aistė Katleriai, Urtė Dervynas, Karolis Šimkus, Vita Marija Murėnaitė, Deividas Bendžius ir kiti svečiai.
Vilniaus gatvėje veikiančio restorano virtuvėje Meksikos tradicijos derinamos su vietiniais produktais ir šefo interpretacijomis. Pasak M. Praškevičiaus, kuriant šią vietą norėjosi išvengti įprastų meksikietiškų restoranų simbolių.
„Kai kūriau „AHHA“, nenorėjau padaryti tiesiog dar vieno tradicinio meksikietiško restorano. Norėjau, kad Meksika būtų labai aiškiai jaučiama maiste, bet ne per sombrerus, spalvotas girliandas ar įprastą „Tex-Mex“ vaizdą.
Ignas Grinevičius – apie tai, ką iš tiesų mano apie Dirkstį ir pajamas iš UTMA: „Uždirbu daugiausiai šalyje“
Virtuvės pagrindą kūriau aplink tai, kas man pačiam labiausiai patinka Meksikos virtuvėje: masa, kukurūzus, čili, rūgštį, fermentaciją, ryškius padažus ir maistą, kuriuo norisi dalytis. Man svarbios tradicinės meksikietiškos technikos ir produktai, tačiau nenorėjau visko tiesiog kopijuoti. Norėjau turėti laisvės keisti, interpretuoti savaip ir panaudoti vietinius produktus“, – sakė Martynas Praškevičius.
Pristatydamas vakarienės patiekalus šefas pasakojo apie naudojamus ingredientus ir gamybos būdus. Dėmesio skirta masa – iš nikstamalizuotų kukurūzų gaminamai tešlai, kuri yra svarbi Meksikos virtuvės dalis.
Susiję straipsniai
Svečiams patiektos tuno tostados, jautienos tartaras, rostbifas, krevečių ir Jukatano takai, anties enmolada. Vakarienę užbaigė desertai: čiuros su ožkos pieno karamele, bananų ledų ir pasiflorų derinys bei degintas ožkos pieno sūrio pyragas.
Prie patiekalų derintus kokteilius pristatė miksologas Julius Šepikas. Vienas pagrindinių jų ingredientų buvo meskalis.
„Meskalis leidžia Meksiką atskleisti ne vien per tiesiogiai atpažįstamus skonius. Jis gali būti dūminis, mineralinis, augališkas ar netikėtai subtilus. Kurdami kokteilius siekiame, kad gėrimas ne užgožtų patiekalą, o pratęstų jo istoriją ir padėtų svečiui atrasti dar vieną skonio sluoksnį“, – sakė Julius.
Vakaro dalyviams papasakota ir apie restorane esančius meno kūrinius. Tarp jų – menininko Martyno Kazimėrėno interpretuoti šviestuvai bei Žilvino Landzbergo sukurta kolona. Jos bareljefą įkvėpė senųjų Meksikos civilizacijų ornamentika ir dievybių vaizdavimo tradicijos.
Interjere taip pat panaudotas vulkaninis akmuo, išsaugoti istoriniai patalpų elementai.
Po degustacijos svečiai liko bendrauti, o vakarą pratęsė „Ámbar Mariachi“ muzika.
„Norėjome vietos, kurioje vakarienė nebūtų galutinis vakaro tikslas. Ji gali būti pradžia. Žmonės ateina paragauti, tačiau pasilieka dėl atmosferos, muzikos, pokalbių ir jausmo, kad jiems nereikia skubėti kitur“, – teigė restorano kūrėjai.