„Nežinau, kodėl buvau įsivaizdavusi, kad bus nešvaru ir nesaugu. To bijojau, o atvykusi pamačiau, kad aplinka itin tvarkinga, žmonės šypsosi, yra malonūs. Man tai paliko didelį įspūdį“, – sako I. Bagdonaitė.
Šiukšlių rūšiavimą tikrino ne vienas žmogus
Pietų Korėjos sostinėje stilistė praleido tris naktis. Keliaudama su kolege ji naudojosi iš anksto surinktomis rekomendacijomis, ką verta pamatyti ir kur užsukti. Vis dėlto didžioji viešnagės dalis buvo skirta profesiniams susitikimams, tad miestą pažinti teko tarp suplanuotų darbų.
Ignas Grinevičius – apie tai, ką iš tiesų mano apie Dirkstį ir pajamas iš UTMA: „Uždirbu daugiausiai šalyje“
Žmonių gausa Seule pašnekovei nekėlė chaoso įspūdžio. Priešingai – jai įsiminė tvarka ir malonus bendravimas.
I. Bagdonaitę nustebino ne tik švarios gatvės, bet ir dėmesys tam, kaip atliekas rūšiuoja svečiai. Pasak jos, nuomojamame būste neužteko tiesiog išnešti šiukšles – buvo tikrinama, ar jos pateko ten, kur reikia.
Susiję straipsniai
„Atėjusi moteris pasižiūrėjo, ar tikrai viską teisingai surūšiavome, paaiškino, kokias šiukšles kur mesti. Ir ji buvo ne vienintelė – dar vienas žmogus prižiūrėjo, ar viskas gerai. Jis – tarsi apsaugininkas, – pasakoja stilistė, – Man tai paliko įspūdį. Pagalvojau, kad ir Lietuvoje galėtume pasimokyti – ne tik turėti rūšiavimo taisykles, bet ir žiūrėti, ar teisingai rūšiuojame“.
Atvykusi tiesiai iš Paryžiaus, I. Bagdonaitė neišvengė abiejų miestų palyginimo. Jos aplankytose Prancūzijos sostinės vietose buvo daugiau šiukšlių, dažniau matėsi gatvėse nakvojantys žmonės. Skyrėsi ir lietuvės patirtis mėginant susikalbėti.
„Pietų Korėjoje žmonės stengėsi kalbėti angliškai. Paryžiuje man dažniau atrodė, kad pati turiu ieškoti būdo, kaip pasakyti prancūziškai“, – savo įspūdžiais dalijasi pašnekovė.
Vakarienė ruošiama svečių akivaizdoje
Kalbėdama apie maistą I. Bagdonaitė pirmiausia prisimena produktų šviežumą ir patį patiekalų ruošimą. Jos lankytose vietose maistas buvo gaminamas prie svečių akių, o kai kur į procesą galėjo įsitraukti ir patys valgytojai.
Ant stalo atsidurdavo puodas ar kepimui skirta įranga, švieži produktai, daržovės ir žolelės. Pašnekovei įsiminė, kaip darbuotojai čia pat sukarpydavo produktus, sudėdavo juos ruošti ir parodydavo, ką daryti toliau. Norint buvo galima maistą pakepti ilgiau.
„Matai, ką tau gamina, viskas šviežia, daug daržovių, žolelių. Ir pats gali prisidėti prie ruošimo“, – pasakoja ji.
Prie patiekalų netrūko įvairių priedų, dažnai buvo patiekiami kopūstai. Tačiau didžiausią įspūdį stilistei paliko jūrų gėrybės.
„Joms tikrai negalėjau atsispirti. Beprotiškai skanu. Labai patiko, kaip jie moka viską paruošti“, – sako I. Bagdonaitė.
Prie stalo laukė ir nedidelis iššūkis – lazdelės. Pašnekovė mėgino jomis valgyti, tačiau vietinių įgūdžiams kol kas neprilygo.
„Bandžiau, bet iki jų man dar toli“, – prisipažįsta ji.
Vakarieniaudama stilistė atkreipė dėmesį į vyrų kompanijas: jos lankytose vietose vyrai vakarieniavo, bendravo ir, kaip pasirodė viešniai, smagiai leido laiką. Moterų tokiose kompanijose ji matė mažiau. Pati keliautoja paragavo ir vietinio ryžių gėrimo, kurio skonis jai patiko.
Kainos didelių netikėtumų nepateikė. „Man pasirodė, kad viskas gana panašiai kaip Lietuvoje. Nebuvo kažko, už ką mokėdama labai nustebčiau“, – sako pašnekovė.
Viešnagės metu I. Bagdonaitė išbandė ir masažą, kuris tapo viena įsimintiniausių kelionės patirčių. Prieš procedūrą ji gavo persirengti šortus ir marškinėlius, o masažuojant buvo taikomi tempimo judesiai.
Nors įvairių masažų stilistė yra išbandžiusi ne kartą, ši patirtis jai išsiskyrė ir atlikimo būdu, ir pojūčiais.
Parodoje laukė sutarti pokalbiai
Į tarptautinę grožio parodą I. Bagdonaitė su bendrakeleivėmis važiavo žinodama, su kuo susitiks ir kokių produktų ieškos. Pokalbiai su dominančių priemonių atstovais buvo suderinti dar prieš kelionę.
„Mes jau buvome susitarusios, mūsų laukė. Norėjau atrasti priemonių veidui ir plaukams, papildyti savo parduotuvės asortimentą. Buvo verta – patiko ir tai, ką pamatėme, ir bendravimas“, – pasakoja stilistė.
Tarp parsivežtų produktų – ir veido kaukės, kurioms, kaip pati sako, taip pat neatsispyrė. Tačiau parodoje užmegztų pažinčių ji dar neskuba vadinti naujomis partnerystėmis. Prieš priimdama sprendimus nori priemones išbandyti ir suprasti, kam jos tinkamiausios.
„Pirmiausia bandau pati, duodu draugams, šeimai, kai kurias priemones jau išbando ir klientės. Turiu susipažinti su produktu, žinoti, kam jis tinka, o kam netinka. Jeigu man nepatinka, jo nesirinksiu“, – paaiškina I. Bagdonaitė.
Pasak pašnekovės, šis procesas užtrunka, tačiau jai svarbu rekomenduoti tai, ką pati pažįsta.
Nors kelionė buvo susijusi su grožio sritimi, naujų šukuosenų idėjų stilistė sako šįkart neparsivežusi. Stebėdama praeivius stilistė atkreipė dėmesį į jų ūgį, tamsius plaukus ir pasikartojančius išvaizdos bruožus. Per trumpą viešnagę daugelis sutiktų žmonių jai atrodė panašūs, todėl juos atskirti ne visuomet buvo lengva.
Profesinis žvilgsnis krypo į šukuosenas. I. Bagdonaitė dažniausiai pastebėdavo tamsius plaukus, kai kuriuose jų – rausvus ar šokoladinius atspalvius. Tarp jaunimo matė ir ryškesnių pasirinkimų: itin šviesiai dažytų plaukų, pašviesintų antakių, spalvotų šukuosenų.
„Per tas kelias dienas man daug kas atrodė panašu. Negaliu sakyti, kad parsivežiau konkrečių idėjų įvaizdžiams. Gal būčiau daugiau pamačiusi, jeigu būčiau turėjusi laiko pakeliauti“, – svarsto pašnekovė.
Paryžiui – pusmetis pasiruošimo
Prieš viešnagę Pietų Korėjoje I. Bagdonaitės laukė kitokios emocijos Paryžiuje. Pasaulio čempionatui ji ruošėsi maždaug pusmetį, o kūrinio, kurį galiausiai pristatė, idėja keitėsi ne kartą.
Stilistė bandė skirtingas formas, ieškojo naujų sprendimų, tačiau vis pajusdavo, kad rezultatas jos netenkina. Galiausiai grįžo prie sau artimų gamtos ir gėlių motyvų.
„Dariau vienaip – nepatiko. Atradau kitą formą, vėl bandžiau, bet irgi jaučiau, kad ne tai. Galiausiai grįžau prie savęs. Man patinka gamta, gėlės, tad padariau taip, kaip pati norėjau“, – pasakoja I. Bagdonaitė.
Prie vienos detalės tekdavo praleisti valandų valandas, kartais – visą dieną ar savaitgalį. Nepavykę bandymai reiškė ne tik sugaištą laiką, bet ir papildomas išlaidas: dalį darbui naudotų plaukų tekdavo išmesti ir pradėti iš naujo.
„Žiūrovai nemato ašarų, nevilties ir momentų, kai atrodo, kad nepavyks, niekur nevažiuosiu. Būni vakarais, savaitgaliais prie savo kūrinio. Tuo metu nebūni su šeima ar draugais“, – atvirai kalba pašnekovė.
Pasak jos, pats darbas su plaukais tėra viena pasiruošimo dalis. Reikia pasirūpinti makiažu, drabužiu, kelionės bilietais, apgyvendinimu, sumokėti dalyvio mokestį. Vykstant su komanda išlaidų sąrašas dar pailgėja.
Vis dėlto kūrybos procesas I. Bagdonaitei teikia emocijų, dėl kurių ji ir ryžtasi šiam darbui.
„Labai pavargstu, pagalvoju: kam man ir vėl to reikėjo? Bet man patinka kurti. Tai savotiška meditacija. Kai padarau taip, kaip norėjau, jaučiu euforiją. Žiūriu į savo kūrinį ir esu laiminga“, – sako stilistė.
Ramybė buvo tik išorinė
Net ir po ilgų pasiruošimo mėnesių čempionato aikštelėje jaudulio išvengti nepavyko. I. Bagdonaitė prisimena bandžiusi save raminti, susikaupti ir iki galo atlikti tai, ką buvo numačiusi.
„Man vėliau sakė: atrodei tokia rami. O iš tikrųjų mano viduje viskas virė. Jaudulys labai didelis, konkurencija taip pat. Pradedi save graužti, kalbėtis su savimi, bet vis tiek susikaupi ir padarai“, – pasakoja ji.
Atlaikyti įtampą padėjo kitų Lietuvos atstovų, KIGSA vadovės Jolantos Mačiulienės palaikymas. Pašnekovė sako vertinanti kolegų gebėjimą konkuruoti ir kartu vieniems kitus padrąsinti.
„Mes vieni kitus palaikome, palinkime sėkmės. Tas jausmas labai geras“, – sako I. Bagdonaitė.
Kalbėdama apie dalyvavimą čempionatuose stilistė pabrėžia, kad ją traukia pats kūrybos ir savo darbo pristatymo procesas.
„Dalyvauju, nes man labai patinka, labai smagu. Mano kūrinys man pačiai gražiausias – jis toks, kokio norėjau“, – sako pašnekovė.
Kitais metais I. Bagdonaitė planuoja nuo pasiruošimo čempionatui pailsėti ir daugiau laiko skirti atostogoms. Vienas jos norų – sugrįžti į Pietų Korėją ilgesnei kelionei, kurioje liktų daugiau laiko pažinti šal