Primename, kad prie paramą Ukrainai vežančių savanorių prisijungusi S. Šernė ryžosi kelionei vedama noro padėti ir imtis prasmingos veiklos.
Anksčiau moteris pasakojo, kad mintis vykti į Ukrainą kilo maždaug prieš mėnesį, susipažinus su paramą šiai šaliai aktyviai vežančiu Karoliu Sankausku-Taranduku. Po pažinties savo kalendoriuje ji netikėtai aptiko įrašą: „galimai su Taranduku į Ukrainą varau“.
Dabar, pasibaigus kelionei, nuomonės formuotoja atvirai prabilo apie patirtus išgyvenimus.
Ignas Grinevičius – apie tai, ką iš tiesų mano apie Dirkstį ir pajamas iš UTMA: „Uždirbu daugiausiai šalyje“
„Ir tikrai, dabar pamačius, kaip išties ten yra... Labai keistas jausmas... Nes atrodo, kad buvau tokioje baisioje situacijoje, ten būnant galvojau „o Dieve, ką aš čia darau! (kai pataikė dronas)“. Bet atsikėlus dabar... noriu atgal padėti... sunku paaiškinti...“ – instagrame rašė S. Šernė.
Moteris taip pat kreipėsi į savo sekėjus, ragindama nelikti abejingus ir pagal galimybes prisidėti prie pagalbos Ukrainai.
„Jei tik kas galite – vykite padėti. Negalite – yra kitų būdų. Bet nelikite abejingi... Kartu mes galime daugiau“, – ragino ji.
S. Šernė atskleidė, kad parama Ukrainai jai nėra vienkartinis sprendimas. Pasak nuomonės formuotojos, ji jau kurį laiką prisideda prie įvairių organizacijų veiklos, o dabar dar aiškiau suprato, kur norėtų nukreipti savo pagalbą.
Susiję straipsniai
„Aš padedu ne vienai organizacijai kasmet, taip pat skiriu 1,2 proc. GPM skirtingai kiekvienais metais. Bet dabar suprantu, kad vienareikšmiškai skirsiu čia“, – rašė ji, pažymėdama su pagalba Ukrainai susijusią iniciatyvą „Sesių sam“.
Kitame socialiniuose tinkluose paviešintame įraše S. Šernė pasidalijo kadrais, kuriuose matyti karo nuniokoti pastatai ir paramai gabenti skirtas mikroautobusas.
Prie vaizdo įrašo moteris paliko ir dar vieną emocingą žinutę, atskleisdama, kokiomis sąlygomis teko keliauti ir padėti.
„Savaitę vairuoji, miegi mašinoj, ant dėžių, valgai kada gaunasi ir ką gaunasi... Ir neturi jokių norų ar lūkesčių kažkam. Tiesiog darai, padedi, galvoji tik apie tai, kaip dar padėti“, – pasakojo ji.
Nuomonės formuotoja taip pat neslėpė, kad ši patirtis jai leido geriau pažinti ir pačią save.
„Ir aš esu visokia. Tik, tikriausiai, per mažai žinote ir suprantate, koks jautrus ir empatiškas žmogus esu“, – jautriai rašė S. Šernė.
Panašu, kad kelionė į Ukrainą nuomonės formuotojai tapo ne tik galimybe prisidėti prie prasmingos pagalbos, bet ir stipria emocine patirtimi. Net ir susidūrusi su pavojumi, moteris neslepia noro sugrįžti ir toliau padėti karo alinamos šalies žmonėms.