Savo ligą nuo jos nuslėpęs vyras prisiminė paskutinį jų susitikimą, padėjusį atleisti už senas nuoskaudas, ir atskleidė, dėl ko iki šiol gailisi.
„Tai mano mama. Jos jau seniai nebėra.
Bet šiandien, artėjant Vėlinėms, noriu papasakoti vieną labai asmenišką istoriją.
76-erių Joana Bartaškienė – apie vyro netekties skausmą ir naujus namus
2018 metais aš susirgau vėžiu. Mamai nieko nepasakiau. Nenorėjau jos gąsdinti, nenorėjau, kad nerimautų.
Kai baigėsi gydymas ir paaiškėjo, kad jis buvo sėkmingas, labai džiaugiausi. Ir nusprendžiau nedelsdamas aplankyti mamą. Ji tuo metu gyveno Sočyje.
Susiję straipsniai
Mano plaukai po chemoterapijos dar tik buvo pradėję atauginėti. Buvo ankstyvas ruduo, kai nuskridau pas ją.
Praleidau su mama visą savaitę. Bendravome, kalbėjomės, buvome kartu. Bet apie savo ligą taip nieko ir nepasakiau.
Grįžau į Lietuvą. Tačiau širdyje kirbėjo keista nuojauta.
Mama neatrodė gerai. Ji jautė kažką gerklėje, sunkiai galėjo nuryti maistą. Visais būdais kartu su sese bandėme ją įkalbėti apsilankyti pas gydytojus, bet ji atsisakinėjo.
Galiausiai, pasitelkę vieną geriausių jos draugių, gyvenančių Sočyje, vis dėlto įkalbėjome ją pasitikrinti.
Po kelių dienų gavome tyrimų nuotraukas su diagnoze.
Ketvirtos stadijos vėžys.
Buvo jau vėlyva žiema.
Nedelsdamas susiruošiau ir vėl nuskridau į Sočį. Šį kartą, tarsi kažką nujausdamas, pasiėmiau abu savo berniukus. Ričardui tada buvo dešimt, Adomui – vos ketveri.
Kelionė turėjo trukti penkias dienas.
Vos įžengęs į mamos butą supratau, kad viskas labai rimta. Mama sunkiai judėjo, jautėsi blogai.
Likus vos vienai parai iki mūsų skrydžio namo, mamai pasidarė dar blogiau.
Ji mirė.
Mama mirė būtent tada, kai aš buvau šalia. Paskutinę mūsų viešnagės dieną.
Mūsų su mama istorija nebuvo paprasta. Ilgą laiką gyvenau atskirai nuo jos. Ir vaikystėje, ir jau suaugęs. Buvo visko. Buvo dalykų, kuriuos ilgai nešiojausi savyje.
Bet tas paskutinis mūsų susitikimas, tos penkios dienos ir tai, kad mama išėjo man esant šalia, padėjo viską sudėlioti į savo vietas.
Suprasti. Atleisti. Paleisti tai, kas ilgai skaudėjo.
Ir vis dėlto yra vienas dalykas, dėl kurio iki šiol gailiuosi.
Aš mamai taip ir nepasakiau, kad pats ką tik persirgau vėžiu.
Ir nespėjau jai pasakyti, kaip stipriai ją myliu.
Jeigu jūsų mama dar gyva – paskambinkite jai. Jeigu gyvas tėtis – apkabinkite jį. Jeigu turite žmogų, kurį mylite, bet seniai jam to nesakėte – pasakykite.
Aš mamai to pasakyti nebespėjau.
Todėl šiandien savo meilę jai galiu išreikšti tik daina, kurią sukūriau ir kurią įdainavo Vilius Tarasovas su Violeta“, – jautriai rašė jis.