J. Kierė atkreipė dėmesį, kad nutrūkęs ryšys su draugu taip pat gali sukelti gedulą. Žmogus tebėra gyvas, tačiau artumo, kuriuo anksčiau pasitikėjai, nebelieka. Šis praradimas neturi aiškios datos – tik vieną dieną supranti, jog laukti skaudžiau nei paleisti.
„Tada supranti, kad gedi jau ne vienos netekties. Tu vis dar gedi savo žmogaus. Bet kartu pradedi gedėti ir draugystės, kurią manei turėsianti visada. Žmogaus, kuris tebėra gyvas, bet jūsų ryšio tokio, koks jis buvo, nebėra“, – rašė ji.
Anot moters, skaudžiausia, kai atstumas atsiranda būtent tuo metu, kai palaikymo reikia labiausiai. Išgyvenant netektį jėgų ieškoti artumo gali nebelikti, o žmogus, kurio buvimu šalia neabejojai, nutolsta.
J. Kierė patarė, kaip apie mirtį kalbėti su vaikais: turi įsitraukti ir draugų tėvai bei mokykla
Vis dėlto J. Kierė į tokius pokyčius žvelgia ir su supratimu. Ne visi moka būti šalia gedinčiojo: vieni neranda žodžių, kiti sunkiai pakelia ilgai trunkantį liūdesį ar laukia sugrįžtant anksčiau pažinotą žmogų.
„Bet po didelės netekties tu nebegrįžti į save buvusią. Tu mokaisi gyventi iš naujo“, – mintimis dalijosi J. Kierė.
Susiję straipsniai
Pasak jos, ilgainiui ateina suvokimas, kad ne kiekviena draugystė gali lydėti per visus gyvenimo etapus. Net jeigu labai norėjosi tikėti, jog ryšys išliks visada, kartais tenka atsisveikinti ir su šiuo lūkesčiu.
„Ir kartais paleisti draugystę yra mažiau skaudu, nei nuolat laukti to, ko joje nebėra“, – rašė moteris.
Tačiau pasikeitęs žmonių ratas reiškia ne vien išsiskyrimus. J. Kierė pasakojo ir apie naujus ryšius, kuriuose nereikia stengtis būti tokiai, kokia buvai iki netekties. Šie žmonės pažįsta ją šiandien, priima jos išgyvenimus ir nesibaimina kalbėti apie skausmą.
Jų palaikymas atsiskleidžia paprastais dalykais: kvietimu išeiti iš namų, gebėjimu prajuokinti, išklausyti ar pabūti kartu nieko neklausinėjant.
„Jie nebando tavęs išgelbėti. Jie tiesiog išmoksta tave jausti“, – mintimis dalijosi J. Kierė.
Būtent gebėjimą atliepti kito žmogaus poreikius ji išskyrė kaip ypač svarbią artumo dalį.
„Jie duoda tau ne tai, ko patys nori duoti, o tai, ko tuo metu reikia tau“, – įrašą užbaigė moteris.