Apie tai, kad mirė jos mama, politikė pranešė socialiniuose tinkluose.
„Išėjo Dainora…
Mums visiems jos vardas buvo toks gražus, kad dažnai mes visi trys vaikai savo Mamą pavadindavome vardu.
Kaimynams, artimiesiems, gerosioms slaugytojoms, kurių globos reikėjo pastaraisiais metais, ji buvo Dainutė.
R. Lukaitytė-Vnarauskienė – apie tai, ką reiškia būti viena įtakingiausių šalies redaktorių, sulaukiamus grasinimus ir pinigus
Man ji buvo ir mano Mokytoja.
Labai gera Mokytoja.
Susiję straipsniai
Mažutė mergytė patyrė Sibiro siaubą, pirmuosius 1941-ųjų vežimus.
Ant jos mamos ir paauglės Dainoros rankų Altajaus taigoje šaltame barake mirė mažutis broliukas.
Rešotuose liko tėtis.
Grįžo dviese, mokykla ir universitetas buvo jos didžiausia svajonė.
Mūsų Mama buvo Mokytoja iš pašaukimo.
Pamenu, jos mama, mūsų Babytė pasakojo, kad jai nelabai įdomūs buvo mezgimai ar siuvinėjimai, kurių norėjo išmokyti. Jai reikėjo knygų, skaitymas jai buvo viskas.
Dar kai dirbau ministerijoje, atėjo anos Lietuvos laikų šeimos draugų dukra.
Mirus tėčiui, ji tarp knygų rado laišką iš Sibiro.
Jį į Lietuvą rašė Dainoros mama, mūsų Babytė.
Laiške prašė atsiųsti lietuviškų knygų ar laikraščių, kad Dainora galėtų mokytis lietuviškai…
Dainora buvo daugelio jūsų Facebook draugė.
Perduodavote linkėjimus, prašydavote padėkoti už jos Like…
Sulaukė 94-erių.
Sakydavo, kad laiminga dėl Lietuvos.
Ukraina buvo jos skausmas.
Kartą grįžusi radau verkiančią, kai sužinojo, jog rusai tremia vaikus.
Ačiū, Mama!
Tu buvai ypatinga.
Ir ne todėl, kad mamos visos mums ypatingos.
Tos kartos žmonės ypatingi, jų likimai, jų stiprybė ir atsidavimas Lietuvai.
Mylėsim visada.
Gal nemokėjom to pasakyti…“, – jautriais žodžiais dalijosi ji.