Penktadienį politikė paskelbė atsisveikinimo ir laidotuvių laiką bei padėkojo už palaikymą, kurio sulaukė sunkiomis dienomis.
94-erių mamos netektis R. Juknevičienei paliko daugybę prisiminimų apie jos stiprybę, mokytojos pašaukimą ir meilę Lietuvai. Dabar šeima kviečia atsisveikinti visus, kurių gyvenime šviesaus atminimo velionė paliko pėdsaką.
„Visiems pažinojusiems ir norintiems atsisveikinti su mūsų Mama, daugelio Mokytoja Dainora Urboniene.
R. Lukaitytė-Vnarauskienė – apie tai, ką reiškia būti viena įtakingiausių šalies redaktorių, sulaukiamus grasinimus ir pinigus
Velionė bus pašarvota sekmadienį Panevėžyje, „Grauduvoje“, Basanavičiaus g. 75, Didžiojoje salėje.
Lankymas sekmadienį nuo 14 val. 30 min., pirmadienį – nuo 10 val.
Susiję straipsniai
Laidotuvės pirmadienį, karstas išnešamas 12 val.
Šv. Mišios 13 val., Karsakiškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje.
Bus palaidota Palaukių km. kapinaitėse.
Ačiū visiems už palaikymą! Jūsų užuojautos suteikė daug vilties, kad gerų žmonių yra dauguma…“ – jautriai rašė R. Juknevičienė.
Apie mamos mirtį europarlamentarė anksčiau pranešė jautriu įrašu.
Jame prisiminė dar vaikystėje Dainorai tekusius tremties išbandymus, net ir Sibire neblėsusį norą mokytis bei vėliau išsipildžiusią svajonę tapti mokytoja. Dukrai ji liko žmogumi, iš kurio mokėsi ir pati.
„Išėjo Dainora…
Mums visiems jos vardas buvo toks gražus, kad dažnai mes visi trys vaikai savo Mamą pavadindavome vardu.
Kaimynams, artimiesiems, gerosioms slaugytojoms, kurių globos reikėjo pastaraisiais metais, ji buvo Dainutė.
Man ji buvo ir mano Mokytoja. Labai gera Mokytoja.
Mažutė mergytė patyrė Sibiro siaubą, pirmuosius 1941-ųjų vežimus. Ant jos mamos ir paauglės Dainoros rankų Altajaus taigoje šaltame barake mirė mažutis broliukas. Rešotuose liko tėtis.
Grįžo dviese, mokykla ir universitetas buvo jos didžiausia svajonė.
Mūsų Mama buvo Mokytoja iš pašaukimo. Pamenu, jos mama, mūsų Babytė pasakojo, kad jai nelabai įdomūs buvo mezgimai ar siuvinėjimai, kurių norėjo išmokyti. Jai reikėjo knygų, skaitymas jai buvo viskas.
Dar kai dirbau ministerijoje, atėjo anos Lietuvos laikų šeimos draugų dukra. Mirus tėčiui, ji tarp knygų rado laišką iš Sibiro. Jį į Lietuvą rašė Dainoros mama, mūsų Babytė. Laiške prašė atsiųsti lietuviškų knygų ar laikraščių, kad Dainora galėtų mokytis lietuviškai…
Dainora buvo daugelio jūsų Facebook draugė. Perduodavote linkėjimus, prašydavote padėkoti už jos Like…
Sulaukė 94-erių. Sakydavo, kad laiminga dėl Lietuvos. Ukraina buvo jos skausmas. Kartą grįžusi radau verkiančią, kai sužinojo, jog rusai tremia vaikus.
Ačiū, Mama! Tu buvai ypatinga. Ir ne todėl, kad mamos visos mums ypatingos. Tos kartos žmonės ypatingi, jų likimai, jų stiprybė ir atsidavimas Lietuvai.
Mylėsim visada. Gal nemokėjom to pasakyti…“ – rašė ji.