Viena įtakingiausių šalies redaktorių Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė žiniasklaidoje dirba dvidešimt metų ir sako esanti įpratusi atskleisti kitų, o ne savo istorijas.

Jau dešimtmetį Delfi redakcijai vadovauti garsi moteris apie save kalba itin retai, tačiau naujienų portalo Lrytas laidoje „Jokių filtrų su Saugirdu Vaitulioniu“ prabilo apie save pačią.

Kelią o nuo reporterės iki vyriausiosios redaktorės, atsakomybę ir nelengvą pareigų naštą.

Žiniasklaidoje dažnai kalbama apie spaudimą, kurį patiria žurnalistai.

[[ge:lrytas:lrytas:44795189]]

Paklausta, ar pati yra sulaukusi grasinimų, Rasa atskleidė, kad jos karjeroje būta įvairų nutikimų.

„Grasinimų sulaukiame nuolat ir aš asmeniškai, ir visi“, – pasakojimą pradėjo žinoma žurnalistė.

[[ge:lrytas:lrytas:44279346]][[ge:lrytas:lrytas:44278436]][[ge:lrytas:lrytas:44278037]]

Rasa kalbėjo, kad tai – ne apie tik žmones, kurie ateina į redakciją.

„Ateina ir įsiaudrinę žmonės, buvo atėję po riaušių ir per kovidą. Veržiasi į redakciją, bando sakyti, kad ten aš jums visiem dabar parodysiu ką nors.

Buvo kažkada miltelių atsiuntę kažkokių, na, kai mados būdavo įvairiausi griminių...

Būna laiškai, būna asmeninės žinutės socialiniuose tinkluose, būna laiškai elektroniniu paštu. Pasitaiko žmonių, kurie sako tokius žodžius, kurių sakyti į kamerą – negalima, o tai – parašyta juodu ant balto“, – patirtis vardijo R. Lukaitytė-Vnarauskienė.

[[ge:lrytas:lrytas:44809025]]

Redaktorė neslėpė, kad vienu atveju ji net kreipėsi į policijos pareigūnus.

„Jis net negrasino, tiesiog rašė fantazijas apie mane. Nesinori jų tiražuoti ir tai veikia visuomenės nuomonę.

Jie sako: „Ačiū kad dalinatės, kad pasakot. Mes gyvename tokiame, nežinau, siurrealizme tam tikra prasme. Turbūt reikėtų taip tai vadinti, nes atėjo tokie laikai, kai socialiniai tinklai įgalino kiekvieną balsą ir buvo tikimasi, kad tai padidins demokratiją.

Dabar suvokiama, kad taip kenkia demokratijai turbūt, taip?

Matome pavyzdžių, dabar jau pripažįstama, kad buvo įsikišimų į Brexitą, JAV rinkimus, jau net nediskutuosim...

Ir tada visi botų fermos, kai tikrai Rusija išmoksta turbūt daug greičiau ir aktyviau negu mes vakariečiai, išnaudoti visas galimybes

Ir taip išeina dabar, kad socialiniai tinklai, įgalina kiekvieną balsą, kurio galbūt neišgirsdavo tradicinė žiniasklaida, dabar tampa didele problema. kiekvienam gali nutikti blogų dalykų, jeigu tu įninki kokį nors tokį siaubingą algoritmą“, – dalijosi Rasa.

Ir nors dėl vieno atvejo į policiją kreipėsi, redaktorė stengiasi dėl to jų dalykų per daug nesukti galvos.

[[ge:lrytas:lrytas:44809017]]

„Mes esame saugi šalis ir žiniasklaida Lietuvoje yra tikrai laisva. Galiu aiškiai ir drąsiai pasakyti, kad mes iš esmės nieko nebijom.

Man dažnai žmonės sako: „Jeigu nebijosit, parašykit šitą šitą straipsnį“. Sakau, tikrai nieko mes nebijom. Ramiai, nėra tokios jėgos, kuri gali mus atšaukti mūsų tekstą.

Pasižiūrėkite Tomo Janonio, daugybės kolegų, straipsnius, kurie kuriuose kalbama apie įtakingiausius Lietuvos žmones ir juos labiausiai erzinančias temas, kaip jų nelegalios tvoros. Kas gali labiau nervinti, ane?

O mes galėtume bijoti? Kas gali atsitikti? Manau, kad žurnalistikos, kalbant jau apie rimtus profesinius dalykus, šitame visame chaose išlikimo garantas yra labai stiprus viešojo intereso gynimas ir rodymas.

Dėl jūsų, miela auditorija, esam pasiruošę perlipti didžiausias tvoras ir užlipti į sudėtingiausius kalnus. Tai yra mūsų esminė sąlyga norint išlikti žiniasklaidoje“, – kalbėjo ji.

Grasinimai, įsiaudrinę žmonės ir paslaptingi milteliai: R. Lukaitytė-Vnarauskienė prabilo apie tamsiąją žurnalistų darbo pusę