Pereiti į turinį

Vilniaus viešbutyje – gausus būrys VIP svečių: atvyko ir Vilma Javtokienė (2)

Vakarėjant miestas nenurimsta – atsiranda daugiau laiko įdomiems pokalbiams ir naujoms patirtims, kurioms kasdienėje rutinoje neretai pritrūksta dėmesio. Vilniuje įsikūręs viešbutis „AC Hotel Vilnius by Marriott“ kviestiniams svečiams pristatė renginių ciklą „After Hours“, kviečiantį darbo dienos pabaigą išnaudoti kitaip: pažinti skirtingas estetikos sritis ir susitikti su įdomiomis asmenybėmis.
Renginio akimirka.
Daugiau nuotraukų (60)
Pirmasis renginių ciklo vakaras, kurį organizavo kūrybinis biuras „Austėjos efektas“, sujungė putojančių vynų degustaciją ir stalo dekoro estetiką. Naują iniciatyvą pristačiusi viešbučio vadovė Evelina Šukytė pabrėžė, kad „AC Hotel Vilnius by Marriott“ siekia būti daugiau nei apgyvendinimo vieta: „Nuo pat pirmos dienos siekėme, kad ši vieta taptų gyva miesto erdve. Mums svarbu, kad savo vietą čia rastų ne tik viešbučio svečiai, bet ir miesto kūrėjai, menininkai, verslininkai – visi, ieškantys įkvėpimo.
Tikiu, kad šiuolaikinio viešbučio vaidmuo gerokai peržengia tradicinės apgyvendinimo vietos ribas – jis gali tapti kultūros, kūrybos, bendruomenės ir miesto gyvenimo susitikimo tašku, todėl „After Hours“ renginių ciklas yra natūralus šios vizijos tęsinys. Kiekvienas renginys – galimybė atrasti naujus talentus ir pažinti miestą kitaip“, – renginio metu kalbėjo E. Šukytė.
Prie Lukiškių aikštės įsikūręs viešbutis subūrė svečius, kuriuos vienija smalsumas ir nauji potyriai: Neringa Zeleniūtė, Agnė Gilytė, Vilma Javtokienė, Jurga Lukauskienė, Monika Kazakevičiūtė, Julija Vosylė, Reda Mickevičiūtė, Eglė Barauskienė, Gintarė Janavičienė, Daiva Bakutienė ir kt.

A. Lebedenko – apie skyrybas, pasiektą dugną ir nuo viešumo saugomą naują mylimąją

Putojančių vynų pažinimas
Someljė Mantas Šarkiūnas pakvietė svečius į putojančių vynų pažinimo kelionę. Degustacijos metu pristatyti skirtingi šampanai, aptartos jų gamybos tradicijos, vynuogės ir skirtumai nuo vakaro pradžioje ragautos ispaniškosios cavos. „Nors abu gėrimai gali būti gaminami tradiciniu metodu, jų skonis ir aromatas gerokai skiriasi. Šampanas pasižymi elegancija, minerališkumu ir subtilumu, cava dažniau atsiskleidžia vaisiškesnėmis, gėliškesnėmis natomis. O šiuos skirtumus galima pajusti ir neturint didelės degustavimo patirties“, – patikino M. Šarkiūnas.
Ne mažiau dėmesio someljė skyrė ir taurėms. Anksčiau putojantis vynas dažniausiai buvo ragaujamas iš aukštų, siaurų taurių, tačiau šiandien vis dažniau pasirenkamos platesnės ir žemesnės formos.
„Tokiose taurėse susikaupia daugiau aromatų, todėl gėrimas gali geriau atsiskleisti. Tačiau svarbi ne tik taurės forma, bet ir medžiaga, iš kurios ji pagaminta. Aukštos kokybės šampanui rinkitės krištolo taures“, – pridūrė someljė.
Stalo aukštoji mada
Nuo gėrimų subtilybių vakaras perėjo prie stalo estetikos ir meistrystės temos. Architektūros paveldo ekspertas, humanitarinių mokslų daktaras Marius Daraškevičius pakvietė svečius iš arčiau susipažinti su ISTO pasauliu: šio salono atstovaujamais prabangiais prekių ženklais ir jų kuriama atmosfera interjere.
 Renginio akimirka.<br> M. Stankaičio nuotr. Daugiau nuotraukų (60)
 Renginio akimirka.
 M. Stankaičio nuotr.
Specialiai renginiui ISTO parengė šventinio stalo instaliaciją. Svečiai apžiūrėjo skirtingai padengtus stalus, kuriuose dominavo sidabras, porcelianas ir krištolas. Pristatyti istoriniai gamintojai, tarp jų – prancūzų sidabro dirbinių manufaktūra „Christofle“, krištolo gamintojas „Baccarat“ ir Venecijos stiklo kūrėjai „Venini“.
Daugelio šių manufaktūrų istorijos siekia pusantro ir tris šimtus metų, o M. Daraškevičius jų kūrybą prilygino aukštajai madai: „Tai – išskirtiniai taikomosios dailės kūriniai, kuriuose susijungia dizainas, technologijos, rankų darbas ir ilgametės tradicijos. Šių dirbinių vertė slypi ne vien jų išvaizdoje. Daugelis istorinių manufaktūrų įėjo į pasaulio taikomosios dailės ir dizaino istoriją kaip technologijų, gamybos metodų ar raštų kūrėjos. Pavyzdžiui, „Baccarat“ krištolo gamykla, atsiradus elektrai, sugalvojo, kaip į anksčiau žvakėms naudotą sietyną per stiklo vamzdelį pravesti elektros laidą. Kai kurios šio gamintojo taurių formos gaminamos beveik du šimtus metų, todėl šiandien galima įsigyti tokio paties dizaino dirbinių, kokie buvo kuriami prieš kelias kartas.“
M. Daraškevičius papasakojo ir ne mažiau įdomią „Christofle“ istoriją. Prancūzų sidabro dirbinių gamintojas, savo veiklą pradėjęs nuo juvelyrikos, tapo vienu žinomiausių prabangių stalo įrankių ir indų kūrėjų. Jo gaminius rinkosi karališkosios šeimos, grafai ir kunigaikščiai. Šie dirbiniai buvo naudojami ir Lietuvoje – istorinių šaltinių duomenimis, „Christofle“ servizas bei įrankių komplektas priklausė Tiškevičiams, ir buvo naudojamas Astravo dvare.
Pristatymo metu dėmesio sulaukė ir Venecijos stiklo tradicijos. Svečiai susipažino su „Venini“ kūriniais – subtilių spalvų, plono ir itin lengvo stiklo vazomis, kurias drąsiai galima vertinti ne tik kaip interjero objektus, bet ir kaip meno kūrinius.
 Renginio akimirka.<br> M. Stankaičio nuotr. Daugiau nuotraukų (60)
 Renginio akimirka.
 M. Stankaičio nuotr.
Architektūros istorikas M. Daraškevičius atkreipė dėmesį ir į šių manufaktūrų gamybos išskirtinumą. Rankomis kuriami krištolo dirbiniai pereina itin griežtą kokybės atranką: „Kartais iš dvidešimties pagamintų taurių atrenkama tik viena, o netobuli gaminiai sunaikinami iškart. Taip siekiama užtikrinti, kad vienoje dėžutėje esančios šešios ar dvylika taurių būtų vienodos kokybės. Istorinių manufaktūrų vertę lemia ir jų gaminių tęstinumas. Kai kurie modeliai kuriami šimtmečiais, todėl įsigijus dalį kolekcijos ją galima papildyti ir ateityje. Tokie dirbiniai gali būti vertinami kaip ilgalaikė investicija, perduodama iš kartos į kartą.“
Pasak istoriko, šios manufaktūros yra ne tik prabangos rinkos dalis, bet ir Europos kultūrinio identiteto paveldas, kurio reikšmė gerokai peržengia komercinius interesus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.