Man lygiai taip pat, kaip ir straipsnyje aprašytai merginai, buvo išsivysčiusi hipokalemija – kalio trūkumas organizme. Ir lygiai taip pat vos nesustojo širdis.
Priepuolis - širdies ar panikos?
O širdies priepuolis mane ištiko netikėtai, vėlai vakare žiūrint televizorių. Širdis užplakė taip stipriai, kad net išpylė prakaitas. Pasidarė silpna, tamsu akyse, pritrūko oro. Negalėjau tuo metu nei atsikelti, nei kitaip pajudėti.
Pirmą mintis buvo – panikos priepuolis. Po persirgtos depresijos toks mane karts nuo karto pakankindavo. Tačiau šis kartas buvo kitoks nei įprastai. Jis temdė sąmonę, paralyžavo kūną.
Gerai, kad tuo metu buvau namuose ne viena. Paprašiau namiškių man padėti – paduoti vaistus ir telefoną. Išgėrusi raminamuosius ir nesulaukusi pagerėjimo paskambinau į greitąją. Nenorėjau, kad atvažiuotų – tiesiog norėjau pasikonsultuoti, ką daryti, ištikus tokiai bėdai.
Operatorė labai maloniai paaiškino, kad jie nekonsultuoja telefonu – tegali išsiųsti automobilį. Atsisakiau. Maniau, praeis savaime. Bet pabandžiusi atsikelti aš suklupau.
Ekstremali dieta
Kai jau buvau ligoninėje, širdis šiek tiek aprimo. Man net akimirką pasidarė gėda, maniau, be reikalo supanikavau. Tačiau gydytojas, išklausęs mano nusiskundimus, nenumojo į juos ranka. Nenurašė visko nervams ir depresijai. Jis padarė kardiogramą bei paėmė kraują tyrimams. Esu dėkinga, nes jeigu jis nebūtų to padaręs, aš jau irgi greičiausiai būčiau prikaustyta prie lovos. Nežinodama tikros negalavimo priežasties, būčiau ir toliau save kankinusi dietomis…
Po kraujo tyrimo paaiškėjo, kad man yra hipokalemija. Mano organizme buvo žiauriai mažai kalio. Jis net nesiekė pačios žemiausios leistinos kalio organizme ribos. Gydytojas bandė paspėlioti, kodėl man jo trūko. Klausė, ar tik nesilaikau kokios dietos?
Tada jam pamelavau. Pasakiau, kad ne. Bet tiesa buvo kitokia. Lygiai prieš savaitę iki širdies priepuolio buvau nutariusi išbandyti baltyminę dietą. Valgiau vien tik riebalus, lašinius, mėsą, sūrį, riebią grietinę, sviestą, žuvį, riešutus ir praktiškai jokių angliavandenių. Nuo tokios dietos svoris krito žaibiškai. Ir tik po mane ištikusios bėdos supratau, kodėl viskas vyko taip drastiškai.
Todėl, kad netekau labai daug skysčių. Tuo metu, kai laikiausi dietos, labai dažnai laksčiau šlapintis ir man atrodė, kad tai – dietos veiksmingumo požymis. Man net į galvą nešovė, kad tuo metu kūnas netenka organizmui žūtbūt reikalingų mineralų. Neišgasdino net ir acetono kvapas iš burnos, atsiradęs po kelių dienų. Nes laikraščiuose buvo parašyta, kad laikantis baltyminės dietos tai yra norma. Štai kaip giliai gali pasiklysti žmogus tame painiame informacijos liūne…
Tokių yra daugiau
Džiugu, kad mano eksperimentas nesibaigė tragiškai. Grįžusi iš ligoninės dar mėnesį vartojau kalio preparatus, kol kalio kiekis kraujyje pasiekė bent žemiausią ribą. Bet vis tiek gan ilgai po to širdis apie save primindavo. Padidėjus fiziniam krūviui, ji išdavikiškai užplakdavo.
Nuo to laiko labai skeptiškai žiūriu į dietas. Ir man labai baisu, kad jas taip plačiai reklamuoja. Mano vietoje gali atsidurti bet kas. Ir greičiausiai atsidūria, nes gydytojas ne šiaip sau paklausė, ar nesilaikau dietos. Matyt, tokių kaip aš yra daugiau.
Reikia kažką daryti, kad tokių žmonių skaičius sumažėtų. Gal reikėtų labai atsargiai reklamuoti dietas? Labiau akcentuoti ne naudą, o tą didžiulį pavojų, kurį jos sukelia? Nes ta pastaba "pasitarkite su gydytojais" tikrai menkai veikia. Mes gi visi žinome, kad niekas nesitaria. Nes mažai kas turi tam pinigų...
Labai norėčiau, kad iš mano klaidos kas nors pasimokytų. Kad nežaistų su savo sveikata, o mylėtų save tokius, kokie yra. Esate patys geriausi ir gražiausi pasaulyje!
O sergančiai merginai ir jos šeimai linkiu daug sveikatos ir stiprybės. Tikiu, kad atsiras slaugė, galinti ne tik pagelbėti bėdoje, bet ir pamilti šią merginą visa širdimi.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
