Paviešintas net vaizdo įrašas, kuriame mokinys nufilmavo mokinio talžomą mokytoją. Žiūrėti tą įrašą psichologiškai buvo labai sunku.
Baisu, iki kokio lygio nusiritome. Mokytojas nebeturi jokio autoriteto. Vyresniam žmogui neberodoma jokios pagarbos.
Žiūrint tą paviešintą smurto įrašą, užkliuvo dar vienas baisus dalykas – tai, kad užpultą mokytoją puolė gelbėti tik vienas paauglys. VIENAS. Iš visos klasės. Suprantama, kiti vaikai turbūt bijojo smurtautojo, bijojo susidorojimo, keršto ir panašiai.
Be to, mokytojas – suaugęs vyras, pats gali nuo vaiko apsiginti. Bet tai parodo mūsų požiūrį į auką, daromą skriaudą ir empatiją apskritai.
Juk kai mokykloje mušamas kitas vaikas, jo taip pat dažniausiai niekas negina. Kas nors nebent išsitraukia telefoną ir nufilmuoja.
Toks jaunosios kartos abejingumas šiurpina ne mažiau nei nevaldomas paauglio smurto protrūkis... Juk vieną smurtautoją lengvai gali sutvardyti dešimt, aštuoni, gal net ir keturi bendraamžiai.
To pakaktų, jei blogų ketinimų turintis paauglys žinotų, kad gali būti suvalgytas, sulaukti pasipriešinimo ir bausmės iš savo aplinkos.
Aišku, iš kitos pusės, reikia padėkoti ne tik tam paaugliui, kuris puolė skirti mokytoją ir mokinį, bet ir tam vaikui, kuris išsitraukė kamerą ir viską nufilmavo. Tai palengvins aiškinantis įvykio detales ir aplinkybes.
Apskritai, reikėtų čia ne sukioti galvas ir baisėtis, o imtis konkrečių veiksmų. Kad ateityje tokių situacijų būtų išvengta, reikėtų kamerų kiekviename kabinete, kiekviename mokyklos koridoriuje, gal net persirengimo kambaryje (bent jau mano laikais, tualetai ir persirengimo kambariai būdavo puikiausia terpė smurtui). Tada ir mokiniai drausmingesni būtų, ir tokių incidentų galbūt pavyktų išvengti.
Mokyklos gyvenimą stebinčios kameros taip pat būtų ir puiki prevencinė priemonė bei apsauga ne tik tarp smurto tarp pačių paauglių, bet ir nuo vagysčių, psichotropinių medžiagų platinimo ir pan.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
