Iš vaizdo įrašo galima matyti, kad mokinys griebė mokytoją už gerklės, o pastarasis atsakė tuo pačiu. Abu stumdėsi po klasę, trankėsi į stalus. Mokytojo rankoje buvo mobilusis telefonas.
Netrukus 14-metis pradėjo smūgiuoti mokytojui į pilvą, o kitas mokinys nesėkmingai bandė juos išskirti. Tiesa, visi kiti mokiniai klasėje tiesiog stebėjo, kaip mokinys muša savo mokytoją, o vienas iš jų tai ir nufilmavo.
Penktadienį naujienų portalui lrytas.lt mokyklos atstovai patvirtino, kad pedagogas jau gydosi namuose, savo ruožtu vaiko teisių gynėjai nurodė, kad paauglio šeima jiems žinoma jau iš anksčiau.
Primename, kad ketvirtadienį, apie 14.15 val., per technologijų pamoką gimnazijos pirmokas smogė savo mokytojui į veidą, sulaužė jo akinius. Esą paauglį įsiutino tai, kad 56 metų pedagogas atėmė iš jo mobilųjį telefoną.
Iškviestiems greitosios pagalbos medikams mokytojas sakė, kad skauda galvą ir krūtinę, ant jo kaktos matėsi nemenka sumušimo žymė. Medikai išgabeno vyrą į Respublikinę Šiaulių ligoninę.
Penktadienį Šiaulių S.Daukanto inžinerijos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irma Riukienė patvirtino, kad mokytojas iš ligoninės jau paleistas. Šiuo metu jis gydosi namuose, pamokų penktadienį neturi.
„Mokytojas grįžo į namus ir kol kas jis yra ten. Šiandien mokytojas mūsų gimnazijoje pamokų neturi, tai negaliu atsakyti, ar jis turi nedarbingumą“, – portalui lrytas.lt nurodė I.Riukienė.
Pasak ugdymo įstaigos atstovės, gimnazija ėmėsi visų veiksmų, kad situacija būtų išspręsta, kreipėsi į policiją bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Ministerija imsis priemonių
„Itin skaudžiu“ šį incidentą Šiaulių mokykloje pavadinęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas penktadienį nurodė, kokių priemonių ministerija imsis, kad tokie atvejai nepasikartotų ateityje.
„Tai yra labai skaudus atvejis, matome, kad reikalinga pagalba mokiniams. Tokiu atveju, kadangi buvo žinomas vaiko būdas, jo charakteris ir kad tokios problemos gali kilti, tai prie tokių vaikų ir mokytojų turėtų būti suteikiama pagalba, kad tokie atvejai būtų užkirsti, kad tai neįvyktų“, – kalbėjo G.Jakštas.
Anot jo, kai iškyla problema, galima ją spręsti, bet svarbiausia yra prevencinės priemonės. Tad ministerija rūpinsis, kad daugėtų mokytojų padėjėjų – tam, anot ministro, yra numatomas lėšos. Taip pat dalyje mokyklų planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras.
„Kadangi ministerija taip pat yra kai kurių mokyklų steigėja, planuojama dar šiais metais mokyklose, kurios yra pavaldžios ministerijai, nupirkti filmavimo kameras, kurios padėtų užtikrinti saugumą mokyklose ir mokyklų prieigose“, – nurodė G.Jakštas.
Paklaustas, ar institucijos reaguoja tinkamai, jeigu jau iš anksčiau buvo žinomas vaiko charakteris, ministras patikino, kad šis įvykis dar bus analizuojamas.
„Tų problemų, matyt, visada iškils, klausimas, ar tai yra sisteminė problema, priklausomai nuo to, kiek atvejų tokių nutinka.
Kadangi tokia problema iškilo mums pirmoji žinoma, kiek aš esu šiose pareigose, kalbėsimės ir vertinsime, kiek tas atvejis yra sisteminis, ir kas buvo padaryta, kai buvo žinoma, kad toks vaikas yra, kokių buvo imtasi priemonių, ir jeigu jų imtasi nebuvo, tai kur yra spragos.
Tokiais atvejais, kai vaikai susiduria su problemomis, kai kyla agresyvumas, tai yra tik pasekmė, ne priežastis. Turime pasirūpinti, kad vaikai jaustųsi gerai mokyklose ir užkirsti kelią jų agresijai prieš mokytojus“, – kalbėjo ministras.
Pagalba inicijuota ir anksčiau
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių miesto skyriaus vedėjas Donatas Žakaris naujienų portalą lrytas.lt informavo, kad vaiko teisių gynėjai apie įvykį mokykloje sužinojo iš policijos pareigūnų, į jį reagavo iš karto.
Anot specialisto, paauglio šeimai pagalba inicijuota ir anksčiau.
„Kai nustatome, kad smurtavo vaikas, dažniausiai būna reikalinga kompleksinė pagalba vaikui ar visai šeimai. Tam pasitelkiame socialines paslaugas teikiančius savivaldybių specialistus, o esant poreikiui – vaiko teisių gynėjų mobiliąją komandą. Jie teikia skubią pagalbą krizę išgyvenančiai šeimai jos gyvenamojoje vietoje, motyvuoja šeimą spręsti neretai užsisenėjusias problemas arba nukreipia pagalbos į kitus specialistus.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagalba dažniausiai būna reikalinga ir smurtautojui. Tad visais atvejais, kai kalbame apie netinkamą vaikų elgesį, tame tarpe ir smurtą, pirmiausia reikia klausti, ką šis vaikas patyrė, kokį pavyzdį matė gyvenime, kokia pagalba buvo suteikta jam ir jo šeimai, kiek ta pagalba buvo efektyvi ir ar žmonės pajėgė ją priimti“, – aiškino D.Žakaris.
