Tokias prognozes pateikia „Swedbank“ analitikai.
Įdomu tai, jog banko skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas rodo, kad iš devynių didžiausių Lietuvos miestų šių metų pradžioje įpirkti butą lengviausia buvo Alytuje. Mat čia gyventojų atlyginimai buvo beveik keturis kartus didesni nei pakankami įpirkti standartinį 55 kv. metrų butą.
Pagal gaunamus atlyginimus, alytiškiai gali įpirkti 200 kv. metrų būstą.
Tuo metu Neringoje įsigyti vidutinio ploto butą – sudėtingiausia. Nes čia atlyginimai dvigubai menkesni nei pakankami minėto ploto būstui įsigyti. „Swedbank“ skaičiavimu, Neringos gyventojai pagal gaunamas pajamas gali įsigyti tik 27 kv. metrų būstą.
„Dirbantys Alytaus gyventojai renkasi ne butus, o namus. Nuoma čia dėl brangaus išlaikymo nepatraukti. O Neringoje NT perka ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai“, - sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Prie miestų pirmūnų, kurių gyventojai pagal gaunamas pajamas ir ten esančias būstų kainas gali lengviausiai įsigyti NT, „Swedbank“ analitikai įrašo ir Šiaulius bei Panevėžį. Tačiau čia dėl demografinių pokyčių menka NT paklausa.
Per metus – pirmąjį šių metų ketvirtį palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu - Panevėžyje būsto įperkamumas augo sparčiausiai visoje Lietuvoje. Taip nutiko, nes atlyginimai šiame mieste, palyginti su NT kainomis, kilo greičiausiai.
Kur riba?
Banko analitikai pastebėjo, kad šių metų gegužę trijuose didžiuosiuose miestuose metinis būstų kainų augimas siekė 10 proc. „Tačiau tokius pokyčius lėmė vienkartiniai veiksniai, tokie kaip, pavyzdžiui, didesnis aukštesnės klasės butų pardavimas“, - ramino ekonomistas, teigdamas, kad ir pasiūlos, ir paklausos veiksniai rodo, kad tolesniam tokiam sparčiam kainų augimui pagrindo nėra.
Anot jo, gyventojų pajamos auga nuosaikiai, vidutinis darbo užmokestis pirmąjį šių metų ketvirtį didėjo mažiau nei 4 proc., panašiai padidėjo ir statybų sąnaudų indeksas.
Per penkis šių metų mėnesius, palyginti su pernai tuo pat metu, Vilniuje butų kainos išaugo 8 proc., o sandorių skaičius NT rinkoje pasistiebė daugiau nei 30 proc. Vis dėlto balandį ir gegužę buvo matyti, kad, palyginti su metų pradžia, aktyvumo augimas sumažėjo, o kainų kilimas – paspartėjo.
NT rinkos aktyvumas Vilniuje sausį-gegužę, palyginti su piko metu, buvo tik 9 proc. mažesnis, o kaina – vis dar apie 30 proc. mažesnė. Prieš metus vilniečiai galėjo įpirkti 72 kv. m. butą už vidutinę kainą, šiais metais – kvadratiniu metru mažesnį. „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė skaičiuoja, kad NT Vilniuje taptų nebeįperkamas, jei būsto palūkanos išaugtų 2 proc. - iki 4,6 proc. Tas pats rezultatas būtų ir tuo atveju, jei NT kainos pakiltų 28,2 proc.
Pagal banko prognozes Kaunui, šiame mieste būstas taptų nebeįperkamas, jei kainos išaugtų 2,2 karto, palūkanos kiltų 7,6 proc. - iki 10,2 proc. Uostamiesčio gyventojams taptų keblu įpirkti būstą, jei būsto palūkanos pakiltų 5 proc. iki 7,6 proc., o kainos – 76 proc. Dabar, V.Šečkutės teigimu, Klaipėdos gyventojų atlyginimai 76 proc. daugiau nei pakankami įpirkti vidutinį 55 kv.m būstą, kauniečių – dukart didesni nei pakankami.
