45 metų prancūzas E.Schlosseris aštuonerius metus praleido diplomatinėje tarnyboje – iš pradžių kaip Prancūzijos atstovybės Rusijoje, o paskui kaip Europos Sąjungos kultūros patarėjas.
Nusprendęs palikti diplomatų pasaulį jis užsiėmė meno projektais jį labiausiai dominančiame regione – Rusijoje ir Rytų Europoje. Pernai E.Schlosseris buvo svarbiausios Rusijos meno mugės „ArtMoscow“ meno vadovas, o šiemet nusprendė padėti birželio 18-ąją duris lankytojams atveriančiai Vilniaus meno mugei „ArtVilnius“. Ji vyks „Litexpo“ parodų rūmuose, rašo „Lietuvos rytas“.
– Kodėl po tokio milžiniško projekto kaip „ArtMoscow“ nusprendėte padirbėti kamerinėje nedidelės šalies mugėje? – paklausiau E.Schlosserio.
– Maždaug penkiolika metų Rusijoje užsiėmiau išties dideliais renginiais. Tačiau man visada svarbiausi būdavo žmogiški santykiai. Nuo jų prasidėdavo beveik visi projektai. Pastebėjau, kad su amžiumi tie dalykai tampa vis svarbesni.
Kai pernai atvykau į Vilniaus meno mugę, ji man labai patiko. Žinoma, negaliu sakyti, kad patiko visi ten rodomi kūriniai. Nemažai jų būčiau tiesiog išmetęs. (Juokiasi.)
Pati renginio atmosfera buvo puiki. Krito į akį daugelio jaunų menininkų darbai, kurių nebuvau matęs nei Rusijoje, nei Europoje.
– Norite pasakyti, kad lietuviai įdomesni už jaunosios Maskvos meno scenos atstovus?
– Norėčiau pabrėžti tą kūrybinę energiją, kurią jutau Vilniaus meno pasaulyje. Maskvoje to nėra, nes vyriausybė pakankamai stipriai spaudžia menininkus.
Dėl tos pačios priežasties ten nėra ir tikrai geros šiuolaikinės aukštosios dailės mokyklos. O Vilniaus dailės akademijos studentų darbų lygis man padarė ypač gerą įspūdį.
– Maskvos mugė šiemet neįvyks dėl finansinių ar dėl politinių priežasčių?
– Daugelis užsienio galerijų tiesiog nenori vykti į Rusiją dėl politinės atmosferos. Neįvyks ne tik „ArtMoscow“, bet ir alternatyvioji meno mugė, apie kurią nemažai kalbėta.
Šiuo metu Rusijoje dirbti gana sunku, todėl pamaniau, kad pats laikas ką nors įdomaus nuveikti Rytų Europoje. Kai nėra Maskvos mugės, Vilnius turi šansą tapti svarbiausia šio regiono muge.
– Kodėl pagrindiniu šių metų „ArtVilnius“ akcentu tapo fotografija?
– Dėl trijų priežasčių. Aš jau seniai gyvenu turėdamas galvoje lietuvių fotografiją. Antra, tai labai stipri mokykla, kuri gyvuoja iki šiol. Įdomiai dirba ne tik Antano Sutkaus karta, bet ir jaunesni ar visai jauni fotografai.
Trečia, pastaruoju metu pasaulyje fotografijai skiriama vis daugiau dėmesio. Egzistuoja mugės, skirtos vien fotografijai.
Didelę publiką pritraukia „Paris Photo“, kuri savo filialą atidarė Los Andžele. Fotografija karaliauja ir Milano mugėje. O ir kitose meno mugėse apie 20–30 procentų darbų – fotografijos.
– Esate sakęs, kad kol kas Vilniaus mugė per mažai žinoma Europoje. Gal jūsų ryšiai padės privilioti į Vilnių ne tik Europos, bet ir savo turtais garsėjančius rusų kolekcininkus?
– Jau šešis mėnesius dirbu šia kryptimi. Šių metų mugėje dalyvauja net septynios Rusijos galerijos, o pernai nebuvo nė vienos. Nusiuntėme asmeninius kvietimus daugeliui Europos ir Rusijos kolekcininkų, muziejininkų.
Pastebėjau, kad Prancūzijoje nemažai žmonių žino apie Vilnių ir Lietuvą, tačiau kitose šalyse man teko nemažai pasakoti. Niekada gyvenime nesu tiek daug kalbėjęs apie Vilnių ir Lietuvą.
– Koks meno kūrinys, jūsų manymu, yra vertingas? Tas, kurį būtų galima pavadinti naudinga investicija, ar tas, kurį gerai įvertina meno ekspertai? O gal tas, kurį norėtum pasikabinti svetainėje ant sienos?
– Tinkami visi trys variantai. Nors, mano manymu, svarbiausia, kad tas kūrinys jums patiktų, o jo kaina būtų priimtina, protinga. Juk vadinamieji burbulai nuolat kyla ne tik nekilnojamojo turto, bet ir meno rinkoje.
Jie smarkiai kenkia bendram meno lygiui, nes žmonės perka ir parduoda kūrinius kaip skalbiamuosius miltelius ar naftą. Visi nori įsigyti Damieno Hirsto, Jeffo Koonso ar Anisho Kapooro darbą. Ir jiems visai nesvarbu, kokio jie lygio, kokia reali jų vertė.
Todėl daugelis mugių panašios į didžiulius prekybos centrus. Stenduose išdėliotos prekės, o galerininkų tikslas – kuo daugiau parduoti, o ne sužadinti emocijas. Nenuostabu, kad žmonėms tai vis mažiau patinka.
– Todėl Vilniaus mugė jau antrus metus kviečiasi architektus, kurie sukuria intriguojančią ekspoziciją?
– Taip. Mes stengiamės išsiskirti. Norime, kad žmonės galėtų mugėje pasijusti kaip įdomioje parodoje, o ne parduotuvėje. Todėl šalia galerijų stendų rengiame temines ekspozicijas, siūlome įdomias dirbtuvėles vaikams, šeimoms.
Žinoma, net ir teminių parodų kūrinius galima įsigyti, bet galima jais ir tiesiog pasigrožėti, pasikrauti gerų emocijų.Pasaulis per dvidešimt metų pasikeitė labiau nei per praėjusį šimtmetį. Taip pat ir meno pasaulis.
Žmonėms norisi ne tik vartoti, pirkti, parduoti, bet ir atsikvėpti, sustoti, pabendrauti. Realiai, o ne per telefoną ar kompiuterį.
Nemanau, kad dėl to išnyks didžiosios mugės, tačiau tokia situacija palanki tokioms kamerinėms mugėms kaip „ArtVilnius“.
Kodėl meno mugės tokios populiarios? Todėl, kad jose gali susitikti ir pabendrauti panašių interesų turintys žmonės iš labai skirtingų sričių ar visuomenės sluoksnių. Jie atitrūksta nuo savo darbų, diskutuoja, užmezga naujas pažintis.
Mugės lankytojams – vertingos dovanos
* Penktoji tarptautinė meno mugė „ArtVilnius ‘14“ parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks birželio 18–21 dienomis. Mugėje dalyvaus 65 galerijos iš 16 šalių – nuo Austrijos iki Gruzijos. Pirmąkart nuo 2009 m. bus daugiau užsienio nei Lietuvos galerijų.
* Mugės akcentas – fotografija. Net dešimt galerijų pristatys fotografijos kolekcijas. Jos sudarytos atsižvelgiant į pirkėjų lūkesčius – nuo šiam regionui tinkamų kainų iki žinomų menininkų pavardžių.
* Kiekvienas 4-tūkstantasis „ArtVilnius“ lankytojas gaus vertingą fotomeno kūrinį. Rengėjai jau turi paruošę penkias fotografijas, nes pernai mugėje apsilankė 16 tūkst. žmonių.
* Viena renginio įdomybių – specialios parodos. Tarp jų – fotomenininko A.Sutkaus jubiliejui skirta personalinė ekspozicija ir paryžiečių P. ir S.Stanikų fotografijos paroda.
* Pirmąsyk mugėje bus pristatoma privati kolekcija. „Lewben Art Foundation“ rinkinyje – Niujorke kuriančių lietuvių Ž.Kempino, R.Bartkaus, A.Bareikio ir K.Zapkaus darbai. Specialią instaliaciją mugei sukūrė džiazmenas ir menininkas V.Tarasovas.
* Bilieto kaina – 15 litų, su „Omni ID“ kortele – 12 litų (vienas bilietas „Litexpo“ kasose). Moksleiviams, studentams, senjorams ir neįgaliesiems bilietas kainuoja 8 litus. Vaikai iki 7 metų bus įleidžiami nemokamai.
