Narkotikais tabore prekiaujama 24 valandas per parą, į tai įtraukiami ir
vaikai.
Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti čia.
Antrają - čia.
Iš kur taboras gauna narkotikų? Ryžausi paklausti pačių jo gyventojų.
Su fotografu pasukome į vadinamąjį žemutinį taborą. Vos išlipome iš mašinos, pasigirdo riksmai. Mūsų link atskubėjo jaunas romas. Sužinojęs, kad esame žurnalistai, liepė išvykti: „Žurnalistai visada su policija atvažiuoja. Dinkite iš čia.“
Patikinau, kad atvykome vieni ir noriu tik pasikalbėti.
„Duok du eurus bambaliui“, – tarė romas, prisistatęs Artūru. Išgirdęs, kad pinigų negaus, piktai dėbtelėjo iš padilbų, bet nenuėjo.
„Neseniai čia mirė trys vyrai. Kas tabore parduodama?“ – paklausiau.
„Tikrai neturi pinigų? Gerai, pasakysiu, nes jūs drąsūs. Pirmieji žurnalistai, kurie atvyko be policijos. Tik jokių filmavimų!“ – įspėjo Artūras ir šūktelėjo.
Iš pakampių ėmė lįsti narkomanai, namų duris atlapojo romai. Tik viena romė vis surikdavo, kad Artūras su mumis nebendrautų.
„Užrakinkite mašiną. Čigonai nevogs, bet narkomanai gali. Lavonus rado štai čia ir ten, – parodė Artūras. – Vienas jų buvo čigonas. Čia parduodamas heroinas, bet daugiausia – fentanilio“.
Iš kur į taborą patenka narkotikai? Čigonas pritilo: „Tiekia muitininkai. Prie sienos konfiskuoja ir atveža čia, liepia parduoti.“
Gal jis fantazuoja?! Artūras rimtu veidu dėstė toliau: „Pavargau, noriu normaliai gyventi. Ar girdėjote apie Šiaulių policijoje veikusią gaują? Tokia pat yra muitinėje.“
Artūrą apspito narkotikų prašytojai. Vieno jų veidas – baltas lyg popieriaus lapas. Jis šnabždėjo romui į ausį. Kitas šokinėjo aplink mus kaip spyruoklė: „Aš irgi Artūras!“
Į taborą įsuko apynaujė „Audi“, po jos – taksi automobilis. Pasakęs, kad nebeturi laiko, Artūras patarė mums išvykti.
Atžalos nemoka rašyti
Kitą dieną pasukome į Kirtimuose įsikūrusį aukštutinį taborą, šį kartą – su buvusiu taboro baronu Stepu Visockiu. Paklaustas, kaip jį vadinti, vyras rėžė: „Tik ne romu! Aš gimiau ir mirsiu čigonu.“
Vilniaus romų bendruomenės pirmininkas išsikėlė iš taboro ir su įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovais ieško namų tautiečiams. Tam skirta 40 tūkstančių valdiškų eurų.
Tabore romų liko apie 27 šeimas, maždaug 200 žmonių. Dauguma nenori nei tvarkytis dokumentų, nei keltis į išnuomotus butus.
Reta šeima vaikus leidžia į mokslus, nors socialinė darbuotoja vyksta jų žadinti ir lydėti į mokyklą. Bet jie mielai atbėga į Dienos centrą.
„Mokyklos pasiima pinigus už mokinio krepšelį, o romus fiktyviai kelia į aukštesnes klases. Jie nemoka nei rašyti, nei skaityti, nors formaliai būna baigę 10 klasių“, – atskleidė su romais dirbanti pedagogė.
Lūšnose – brangūs daiktai
Tą dieną, kai su S.Visockiu nuvykome į aukštutinį taborą, smilko degėsiais virtęs nelegaliai suręstas namas. Jame gyveno moteris su trimis vaikais. Šeimą priglaudė giminės.
Atbėgusi vidutinio amžiaus romė, vilkinti chalatu, šaukė, kodėl aš tabore klausinėju. Kliuvo ir buvusiam baronui – jį moteris iškeikė.
„Kodėl iš čia neišsikeliate?“ – paklausiau taboro gyventojos Reginos.
Romė užsirūkė. Suspindo masyvūs auksiniai auskarai. Ji turi keturis vaikus, vyriausiam – 15 metų. Nė vienas jų nelanko mokyklos. O išsikelti ji esą neturi kur.
Paklausta, kodėl atima iš vaikų geresnę ateitį, Regina vėl pakėlė balsą: „Neleisiu į mokyklą tol, kol neduos gerų namų! Pilna prikurta projektų, bet mes tų pinigų nematėme!“
Regina kas mėnesį gauna apie 300 eurų pašalpų, bet jai maža: „Ar čia pinigai? Į mokyklą reikėtų daug ko nupirkti, neleisiu vaikų kaip valkatų.“
„O man neleidžia pastatyti verandos. Gyvenu name su septyniais vaikais ir penkiais anūkais“, – guodėsi garbaus amžiaus čigonas.
Paprašytas parodyti namus jis mostelėjo ranka. Medinėje lūšnoje romantinį serialą rodė didžiulis „Philips“ televizorius. Iš kur toks brangus daiktas?! Neva kaimynas padovanojo. Iš kito kambario išlindo apsnūdusi čigono marti. Kodėl ji dieną miega, o ne dirba? Mergina tikino neatsivežusi iš Kauno mokyklos baigimo dokumentų.
Aplankėme ir daugiau namų, tarp jų buvo ir išpuoštų brangiais kilimais, šviestuvais. Kol dairėmės, į taborą vis suko automobiliai, taksi.
Mašina tamsintais galiniais langais atvyko keli vyrai ir įtariai mus nužvelgė. Šalia vairuotojo išvydau pažįstamą veidą iš žemutinio taboro.
Artūras nužvelgė mane iš padilbų ir vos šyptelėjo. Matyt, nenorėjo išsiduoti. Nors man rūpėjo paklausti, ką jis lydėjo – tuos, kurie ieško narkotikų, ar tuos, kurie juos tiekia į taborą.
Mirties gniaužtuose – jauni žmonės
Kaip „Lietuvos rytą“ informavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2016 m. Lietuvoje mirė 109 asmenys, kurių tiesioginė mirties priežastis – narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas. 47 asmenys mirė Vilniuje. Vidutinis amžius – 37 metai.
2017 m. Lietuvoje dėl tos pačios priežasties mirė 83 asmenys, iš jų 43 – Vilniuje.
2016 m. mirčių analizė parodė, kad opioidų nustatyta 94 atvejais: 77 – heroinas, morfinas, 13 atvejų – metadonas. 4 atvejais rasta karfentanilio – sintetinio opioido, tūkstantį kartų pavojingesnio už morfiną.
Heroinas 19 atvejų rastas vienas, 22 atvejais – kartu su alkoholiu, kitais atvejais – su kitais opioidas ar kitomis medžiagomis.
10 stiprių apsinuodijimų (mirčių) susiję su amfetamino tipo stimuliantų vartojimu.
Moterys prisiima kaltę už vyrus
– Šalia taboro per savaitę buvo rasti trys mirę vyrai. Gal jau žinomos jų mirties priežastys? – paklausiau Vilniaus 2-ojo policijos komisariato viršininko Eriko Jaloviko.
– Tų trijų ir kelių kitų šiemet rastų lavonų tyrimai dar atliekami. Bet jau žinomos kitų trylikos lavonų, pastaruoju metu rastų tabore, mirties išvados: kūno atvėsimas; ūminis metadono ir klonozepamo mišinio poveikis; abipusis pūlingas plaučių uždegimas, sepsis ir ŽIV; narkotinių medžiagų ir alkoholio toksinis poveikis; uždusimas.
Šeši jauni asmenys, gimę 1975–1998 metais, mirė nuo ūminio toksinio narkotinių medžiagų poveikio. Mirusiųjų kraujyje rasta šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų: amfetamino, metamfetamino, karfentanilio, difenhidramino, drotaverino, tetrahidrokarbolio rūgšties, morfino.
– Ar jūsų vadovaujami pareigūnai dažnai tabore randa narkotikų?
– Narkotikų ten randame nuolat. Pastaruoju metu heroino mažėja, jis maišomas su kitomis medžiagomis. Prekeiviai stengiasi daryti kuo pigesnius mišinius, kad daugiau uždirbtų. Jie keičia taktiką – slepia narkotikus krūmuose, šiukšlynuose, užkasa butelius žemėje.
– Jūsų nuomone, kaip įmanoma sunaikinti tą narkotikų židinį?
– Su narkotikų prekeiviais mes ten kovojame daug metų. Kai jie sėsliai visi kartu gyvena, mums dirbti sunkiau, nes savi savų neišduoda. Tie, kurie gyvena daugiabučiuose, būna matomi ir prekybą mums lengviau susekti. Be politikų, visuomenės pagalbos mes nesugebėsime visiškai sunaikinti to židinio. Vaizdo kameros jau beveik metus ten neveikia. Manau, ši problema turėtų būti sprendžiama greičiau.
– Ar tiesa, kad tabore moterys prisiima kaltę už vyrus?
– Taip būna neretai. Matyt, tokia jų taktika, nes moterys dažniausiai turi mažamečių vaikų ir tikisi švelnesnių bausmių.
Kirtimų taboro programai – apie milijoną eurų
Gintautas Paluckas
Vilniaus miesto vicemeras
„Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. balandžio 19 d. patvirtino Vilniaus (Kirtimų) romų taboro bendruomenės integracijos į visuomenę 2016–2019 metų programą. Užsibrėžti 7 uždaviniai. Numatytos 29 priemonės, už kurių vykdymą atsakingi savivaldybės padaliniai, jai pavaldžios įstaigos bei įmonės, Lietuvos romų bendruomenė.
Programai numatyta 927,9 tūkst. eurų iš savivaldybės biudžeto.
Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas pernai įgyvendino 5 priemones, kurioms panaudota 51,181 tūkst. eurų. Socialinės paramos centro darbuotojai tabore žadino ir lydėjo į ugdymo įstaigą vaikus.
2016 m. pakaitinio gydymo metadonu programai skirta 20 tūkst. eurų.
Socialiniai darbuotojai teikė socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, motyvavo romų tautybės šeimas išsikraustyti iš taboro, tarpininkavo asmens dokumentų išdavimo klausimais ir pateikiant dokumentus įmonei „Vilniaus miesto būstas“.
12 šeimų jau išsikėlė į socialinius būstus arba gauna būsto nuomos dalies kompensaciją. 3 šeimos išsinuomojo būstą. Būsto nuomos mokesčio kompensacijoms 2016 m. skirta 10 tūkst. eurų, o 2017 m. – 20 tūkst. eurų, iš jų panaudota 5669 eurai.
Taboro teritorijoje įrengtos 4 vaizdo stebėjimo kameros. Savivaldybė pirko vieną bendrą miesto vaizdo kamerų stebėjimo sistemą, kurios vertė – 908,971 tūkst. eurų. Baigiama įrengti integruota sistema, kuri turi pradėti veikti iki šių metų vasaros.“
