„Man atrodo, kad šiuo metu mes esame priklausomi nuo to fakto, kad turime daug rusų kalbos mokytojų, ir situacija yra šiek tiek nenatūrali. Poreikis iš vaikų, iš mokinių pusės yra išmokti kitų kalbų, ir kaip antrąją kalbą turėti tą pačią prancūzų, vokiečių kalbą, tačiau ten mums mokytojų trūksta.
Tuo tarpu rusų kalbos mokytojų mes turime daugiau negu pakankamai, ir tada savotiškai pasiūla pradeda diktuoti paklausą. Mano nuomone, tai nėra teisinga. Ar šiandien rusų kalbos puoselėjimas mūsų mokyklose yra prioritetas? Nemanau“, – trečiadienį sakė prezidentas.
Pasak G.Nausėdos, Lietuva turi labai intensyvius ryšius su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, o ispanų, vokiečių ar prancūzų kalbos labai praverčia žmonėms bendraujant su „mūsų kolegomis Vakaruose“.
„Aš to tikrai negalėčiau pasakyti apie dabartinius santykius su Rusija. Ar mes turime labai tamprius ekonominius, kultūrinius, socialinius santykius su Rusija? Veikiausiai ne.
Štai kodėl aš manau, kad tai nėra prioritetas, ir mes turime skirti daugiau dėmesio ugdymui mokytojų, kurie galėtų pasiūlyti realią alternatyvą, ir mūsų vaikai ne iš bėdos, o iš savo intereso galėtų rinktis tą kalbą, kuri jiems yra priimtiniausia“, – kalbėjo šalies vadovas.
Portalas lrytas.lt jau rašė, jog Latvija užsibrėžė nuo 2026–2027 mokslo metų savo ugdymo įstaigose atsisakyti rusų kalbos ir moksleivius mokyti tik ES šalių kalbų. Nors Lietuvoje panaši idėja jau taip pat buvo iškilusi, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, kad iki tokio sprendimo įgyvendinimo dar turime atlikti nemažai namų darbų.
„Vokiečių, prancūzų ar kitų ES šalių kalbų mokytojų trūkumo problema aktuali tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. Svarstome šį klausimą, bet manome, kad pereinamasis laikotarpis turi būti ilgesnis. Šis perėjimas turėtų vykti palaipsniui, etapais.
Šis pokytis susijęs su vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojų skaičiumi. Sieksime, kad šių kalbų studijas rinktųsi daugiau studentų“, – rašoma ministerijos pateiktame atsakyme.
Pasak ŠMSM atstovų, tam tikros priemonės ruošiamos jau dabar – pavyzdžiui, nuo kitų mokslo metų bus skiriamos skatinamosios stipendijos pedagogikos studentams, pasirinkusiems būtent vokiečių ir prancūzų kalbų studijas.
Ministerija taip pat pabrėžė, jog šiais mokslo metais padaugėjo mokinių, kurie kaip antrąją užsienio kalbą renkasi mokytis vokiečių.
