Visgi tokią kaimynų iniciatyvą ŠMSM sveikina.
Pokyčiai lauktų jau nuo 2026-ųjų
Kaip remdamasis latvių naujienų agentūra LETA rašo portalas rus.tvnet.lv, šiuo metu kaip pirmąją užsienio kalbą latvių moksleiviai mokosi anglų, tačiau rusų kalba iki šiol yra populiariausias būtent antrosios užsienio kalbos pasirinkimas.
Planuojama, kad nuo 2026–2027 mokslo metų situacija kaimyninėje šalyje galėtų pasikeisti – rusų kalbos tvarkaraščiuose nebeliktų, nes moksleiviai galėtų mokytis tik ES kalbas arba kalbas tų šalių, su kuriomis Latvija yra pasirašiusi tarpvyriausybines sutartis. Rusija tokios sąlygos neatitiktų.
Nors dalis Latvijos švietimo bendruomenės tokį pasiūlymą ir palaikytų, visgi nuogąstaujama, kad būtų sudėtinga surasti tiek daug kitų kalbų mokytojų.
Savo ruožtu Latvijos švietimo ministerija įsitikinusi, kad toks pokytis prisidėtų prie to, jog latvių jaunuoliai sėkmingiau integruotųsi europietiškoje švietimo aplinkoje, mokytųsi oficialių Europos kalbų ir plėstų savo galimybes už ES ribų.
Kaip rašoma straipsnyje, Latvijos švietimo ir mokslo ministrė Anita Muižniecė šiuos planus jau aptarė ir su Latvijos prezidentu Egilu Levitu.
„Dabar kaip niekada anksčiau būtina stiprinti pagrindines Latvijos vertybes – mūsų valstybinę kalbą ir stiprią Latviją bendroje ES šeimoje“, – tvirtino A.Muižniecė.
Latvijos moksleiviai pirmosios užsienio kalbos pradeda mokytis pirmoje klasėje – tai turi būti viena iš oficialių ES kalbų, todėl anglų kalba įvardijama kaip dažniausias mokinių pasirinkimas.
Antrosios užsienio kalbos latvių vaikai mokosi nuo 4 klasės.
Sprendimą vadina optimistišku
Apie tai, kad rusų kalbos po Rusijos sukelto karo Ukrainoje reikėtų atsisakyti ir Lietuvos mokyklose, diskusijos užvirė dar rudenį.
Rugsėjo pradžioje interviu portalui lrytas.lt švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtino, jog labai svarbu skatinti kitų užsienio kalbų mokymąsi, tačiau sunku įsivaizduoti, kad rusų kalba galėtų būti eliminuota iš šalies ugdymo įstaigų.
„Norėtųsi, kad daugiau vaikų pasirinktų prancūzų, vokiečių kalbas, būtų labai gerai ir mūsų kaimynų latvių kalba. Bet tai irgi yra klausimas, susijęs su mokyklų dydžiu, nes ne visos mokyklos išgali pasamdyti tokių mokytojų, renkasi galbūt lengvesnį kelią. Bet šiuo klausimu tikrai daug diskutuojame ir norisi, kad stiprėtų kitų kalbų mokymasis mūsų mokyklose.
Mes turime tautines mažumas, mūsų Lietuvos piliečius, kurie yra rusakalbiai. Jie yra mūsų šalies gyventojai ir turi visas galimybes mokytis savo kalbos“, – anksčiau sakė ministrė.
Trečiadienį ŠMSM atstovai portalui lrytas.lt teigė, kad sveikina Latvijos siekį keisti antrosios užsienio kalbos pasirinkimo galimybes, tačiau ketinimas tai pasiekti per ketverius metus esą yra labai optimistiškas.
Pasak ŠMSM, šis klausimas svarstomas ir Lietuvoje, tačiau toks drastiškas perėjimas turėtų vykti etapais, neskubant.
„Vokiečių, prancūzų ar kitų ES šalių kalbų mokytojų trūkumo problema aktuali tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. Svarstome šį klausimą, bet manome, kad pereinamasis laikotarpis turi būti ilgesnis. Šis perėjimas turėtų vykti palaipsniui, etapais.
Šis pokytis susijęs su vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojų skaičiumi. Sieksime, kad šių kalbų studijas rinktųsi daugiau studentų“, – rašoma ministerijos pateiktame atsakyme.
Pasak ŠMSM atstovų, tam tikros priemonės ruošiamos jau dabar – pavyzdžiui, nuo kitų mokslo metų bus skiriamos skatinamosios stipendijos pedagogikos studentams, pasirinkusiems būtent vokiečių ir prancūzų kalbų studijas.
Ministerija taip pat pabrėžė, jog šiais mokslo metais padaugėjo mokinių, kurie kaip antrąją užsienio kalbą renkasi mokytis vokiečių.
„Šiais mokslo metais ją pasirinko 21,6 proc. (praėjusiais – 15,4 proc.). Prancūzų pasirinko 8,2 proc. (pernai – 6,8 proc.). Antroji užsienio kalba paprastai pasirenkama šeštoje klasėje, tad šiemet rusų kalbą pasirinkusių šeštokų dalis sumažėjo 8,6 proc.
Rugsėjį rusų kalbą pasirinko 14 971 mokinys, vokiečių – 4 765, prancūzų – 1 814, ispanų – 281, anglų – 150, idiš – 55, ukraniečių – 6, ivrito – 1 šeštokas. Rusų kalbą šiemet pasirinko 67,9 proc. mokinių, pernai jos mokėsi 76,5 proc. mokinių“, – nurodė ŠMSM.
Šiuo metu mokyklose dirba 811 rusų kalbos mokytojų, 299 – vokiečių kalbos ir 120 prancūzų kalbos mokytojų. Pasak ministerijos, tikimasi, kad kitais mokslo metais dar apie 15–20 proc. daugiau šeštokų (apie 5 tūkst. mokinių) rinksis ne rusų, o būtent vokiečių ir prancūzų kalbas.
ŠMSM teigia paskaičiavusi, kiek reikėtų vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojų, jei kitais mokslo metais visi šeštokai rinktųsi šias kalbas. Pasak ministerijos, tam reikėtų papildomai bent 200 mokytojų, o tai yra visiškai neįmanoma.
„Pats greičiausias variantas pasiūlyti kitais mokslo metais šeštokams vokiečių ir prancūzų kalbos pamokas ten, kuri mokyklose nėra mokytojų, yra nuotolinės pamokos. Dėl šio modelio jau diskutuojama ir rengiamasi pasiūlyti nuo kitų mokslo metų. Tam reikia ir aktyvesnio mokyklų bendradarbiavimo mokant antros užsienio kalbos, ypač kaimiškose savivaldybėse.
Ministrė jau buvo susitikusi su Prancūzijos ir Vokietijos ambasadų Lietuvoje, Prancūzų ir Goethe‘s institutų atstovai. Su jais ministrė diskutavo apie prancūzų ir vokiečių kalbų mokymą bei jų populiarinimą Lietuvos mokyklose“, – rašė ministerijos atstovai.
Svarbu suprasti, kiek kalba yra reikalinga
Kiek anksčiau Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dekanas, istorikas Rimvydas Laužikas svarstė, jog dažnai mokiniams nelieka jokio kito pasirinkimo, kaip tik rinktis rusų kalbą, nes alternatyvų mokykla tiesiog negali pasiūlyti.
Būtent dėl to esą rusų kalba dabar sunkiai dingtų iš šalies ugdymo įstaigų.
„Tyrimai rodo, kad daugeliu atvejų nėra kito pasirinkimo. Šioje vietoje šnekame ne apie patį atsisakymą, o apie alternatyvos sukūrimą, nes dabar labai nemažai mokyklų kaip antrąją užsienio kalbą siūlo tik rusų. Kadangi antroji užsienio kalba yra privaloma, tai iš esmės nemažoje dalyje mokyklų rusų kalba yra privaloma“, – portalui lrytas.lt rugsėjį sakė R.Laužikas.
Pasak VU Komunikacijos fakulteto dekano, svarbu galvoti ir apie tai, kiek pati rusų kalba šiandien Lietuvoje yra reikalinga.
„Kiekviena kalba yra komunikacijos įrankis. Mes užduodame klausimą, kiek ta kalba yra reikalinga – turbūt išskyrus karybos sritį, kur dalis kariškių sako, kad priešingos valstybės kalbą yra naudinga suprasti, kitur ji yra nelabai reikalinga.
Bet, aišku, jeigu žiūrėsime į švietimo sistemą, mano požiūriu tikrai pakaktų to, kad būtų reali alternatyva rinktis kalbas, o ne primetama tik viena – rusų. O alternatyvų galima sugalvoti tikrai įvairių“, – dėstė R.Laužikas.
Jo teigimu, svarbu yra ir tai, kiek žmogus apskritai moka kalbų – jei vienintelė jo užsienio kalba ir „langas į pasaulį“ yra būtent rusų kalba, žmogus gali būti gerokai labiau pažeidžiamas, pavyzdžiui, informacinėje erdvėje.
„Bet jeigu žmogus moka dvi ar tris kalbas, vien nuo to, kad jis moka rusų kalbą, jis tikrai automatiškai netampa labiau pažeidžiamas“, – kalbėjo VU Komunikacijos fakulteto dekanas.
