Prognozėms pritaria ir nekilnojamojo turto pardavėjai. „Jei bus užfiksuotas kainų augimas, manoma, kad tai bus tik Vilniaus mieste“, - sakė „Ober-haus“ Vertinimo departamento vadovas Saulius Vagonis.
Didžiuosiuose šalies miestuose kainos liks stabilios arba kils nežymiai.
„Jei pasaulinėje ekonomikoje neįvyks sukrėtimų ir šiandieninės prognozės pildysis, galima įžvelgti ir teigiamų ženklų nekilnojamojo turto rinkoje“, - teigė S. Vagonis.
Kadangi būsto paskolų palūkanos yra pakankamai žemos, pirkėjai vėl ima pasitikėti investicijomis į būstą.
„Dar prieš dvejus metus žmonės manė, kad investuoti į nekilnojamąjį turtą nesaugu, nes kainos krenta“, - tikino ekspertas. Anot jo, ši tendencija jau baigėsi. Tačiau vienintelė priežastis, kodėl neatsigauna nekilnojamojo turto rinka, – tai žmonių perkamoji galia.
Ekonomika neatsigauna taip greitai, kaip norėtųsi, darbo užmokestis nekyla ir žmonės neturi daug pinigų.
„Žinoma, pats aktyvumas auga, tačiau brangesnio nekilnojamojo turto žmonės įsigyti negali“, - sakė S. Vagonis.
Rinką stabdė mažėjantys atlyginimai
Nors aktyvumas būsto rinkoje trečiąjį šių metų ketvirtį padidėjo, spartesnį augimą šiemet stabdė mažėjantis realus atlyginimas ir prasti lūkesčiai.
„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas rodo, kad per 2012-uosius butų įperkamumas labiausiai iš Baltijos valstybių išaugo Vilniuje. Įperkamumą Vilniuje, Rygoje ir Taline augino spartus palūkanų kritimas. Vilniuje būsto palūkanos sumažėjo labiausiai – vidutiniškai iki 3,03 procento.
„Ober-haus“ duomenimis, Rygoje ir Taline būsto sandorių tendencijos panašios kaip ir Vilniuje. Manoma, kad per ateinančius metus būsto kainos augs Rygoje.
Pasak S. Vagonio, kadangi 2012 metų antrąjį pusmetį būstų pardavimo lygis pasiekė 2008 metų lygį, manoma, kad sandorių skaičius turėtų augti.
Skolintis tapo lengviau
Lietuvos banko duomenimis, nuo metų pradžios išduotų būsto paskolų padaugėjo 1100. Panašūs skaičiai buvo ir 2011 metais.
Daugiau gyventojų domisi būsto paskolomis, o tam įtaką daro šiek tiek geresnės vartotojų nuotaikos, padidėjusios santaupos, būsto rinkos perspektyvos.
Kaip rodo Lietuvos banko apklausa, didžiausią svarbą imant paskolą būstui įsigyti turi būsto poreikis, palankios paskolų sąlygos, išaugusios pajamos.
Bankų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto rinkos nuosekliai prastėja nuo praėjusių metų balandžio: daugėja Lietuvoje veikiančių bankų, kurie mano, kad būsto kainos kris, ir mažėja tų, kurie tikisi, kad jos augs.
„Pastaruoju metu niūresnes bankų prognozes galėjo lemti silpnesnis, nei tikėtasi, šalies ekonomikos atsigavimas, kuriam, bankų nuomone, neigiamą įtaką daro užsitęsusi Europos skolų krizė“, – komentavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas. Pagal naujausios 2012 m. spalio mėnesio apklausos rezultatus 76 proc. bankų vis dar tikisi, kad artimiausius metus nekilnojamojo turto kainos nesikeis. Dar prieš pusmetį daugiau nei ketvirtadalis apklaustų bankų tikėjosi, kad būsto kainos paaugs iki 10 procentų.
Palyginti su tokios pat 2012 metų balandžio mėnesio apklausos rezultatais, gerokai padaugėjo respondentų, kurie artimiausiais metais tikisi, kad nekilnojamojo turto, ypač senos statybos būsto, kainos kris iki 10 procentų.
Du trečdaliai bankų tikisi, kad sąstingis nekilnojamojo turto rinkoje baigsis 2013 metų pabaigoje, tačiau daugiau kaip ketvirtadalis mano, kad tai įvyks 2014 m. pabaigoje arba dar vėliau.
