Pasirinko per mažai?
Socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis tikėjosi, kad planą su valstybės priemoka pasirinks daugiau žmonių.
Mat toks sprendimas būtų tinkamas daugeliui jaunesnių negu 50 metų asmenų.
Kodėl jie nusprendė nekaupti papildomai? T.Medaiskio nuomone, galbūt šie žmonės įsitikinę, kad savo pajamas jie naudingiau išleidžia šiuo metu ir jas pasilikti apsimoka labiau nei investuoti į tolimą ateitį.
Užtat „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Aurimas Maždžierius sakė, kad apsisprendimą mokėti papildomą įmoką ir kaupti maksimaliai pareiškė 30 proc. – apie 130 tūkst. visų „Swedbank“ pensijų fondų dalyvių.
Tai reiškia, kad bankas į savo pensijų fondus iš valstybės biudžeto kitais metais susižers mažiausiai 30 mln. litų.
„Gyventojai palankiai įvertino siūlomus pensijų kaupimo pakeitimus ir, galvodami apie senatvės pensiją, rinkosi maksimalų kaupimo būdą.
Be to, nederėtų pamiršti, kad apsisprendimo terminas buvo nukeltas iš vasaros pabaigos į žiemos pradžią: dėl to apsisprendusiųjų kaupti maksimaliai skaičius dar išaugo“, – aiškino „Swedbank“ atstovas.
Tačiau T.Medaiskis nesiryžo vertinti, ar tokia sistema, kurią reikia nuolat subsiduoti, yra tvari: „Biudžeto lėšas galima leisti įvairioms reikmėms. Viską lemia politikų valia.“
Socialinių mokslų daktaro teigimu, dėl susiklosčiusios demografinės situacijos ir jos tendencijų ateityje apsauga senatvėje neišvengiamai bus brangesnė valstybei.
Naujoji pensijų kaupimo sistema yra vienas įrodymų.
Pirmadienį baigėsi terminas, iki kurio reikėjo apsispręsti dėl pensijos kaupimo privačiuose pensijų fonduose.
Apie 600–700 tūkst. žmonių nusprendė nieko nekeisti: kaip ir anksčiau, „Sodra“ į jų sąskaitas privačiuose fonduose perves po 2 procentus atlyginimo siekiančias įmokas.
Maždaug 380 tūkst. gyventojų ketina pensijų fondams mokėti papildomą 1 proc. įmoką ir gauti 1 proc. atlyginimo siekiančią dovaną iš valstybės biudžeto.
Tokioms išmokoms kitų metų biudžete numatyta 90 mln. litų. Bet jau dabar aišku, kad tokios sumos neužteks.
Mat pasirinkusiųjų kaupti papildomai skaičius viršijo naujosios reformos autorių lūkesčius, o valdžia nebuvo jiems numačiusi skirti daugiau lėšų.
Pinigų tikrai pritrūks?
Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Vytauto Lenkučio nuomone, šios sumos turėtų pakakti. Jei ne, būtų svarstoma, iš kur būtų galima skirti papildomai.
Norintys gauti valstybės priemoką turės patys primokėti papildomą 1 proc. nuo savo atlyginimo. Tada valstybė į jų pensijų fondo sąskaitą kas mėnesį perves dar 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Papildomą pensijų įmoką į pensijų fondus mokėsiančių žmonių yra apie 380 tūkst., iš jų maždaug 50 tūkst. – nauji pensijų fondų dalyviai.
Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį sudarė 2253 litus (neišskaičiavus mokesčių).
Tad už tuos, kurie kaupia papildomai, kas mėnesį iš biudžeto tektų sumokėti maždaug po 8,561 mln. litų. Per metus susidarytų 102,7 mln. litų. Tai gerokai viršija šiuo metu biudžete numatytą 90 mln. litų sumą.
Viską lems atlyginimai
Be to, tikimasi, kad kitąmet atlyginimai kils, todėl augti turėtų ir vidutinis darbo užmokestis. Būtent šis dydis svarbiausias skaičiuojant, kokios sumos iš valstybės biudžeto reikės mokant priemokas tiems, kurie kaups papildomai pensijai.
Finansų ministerija spėja, kad 2014 metais vidutinis darbo užmokestis bus 2342,7 lito.
Tokiu atveju išmokoms reikėtų beveik 107 mln. litų.
Dar didesnį vidutinį darbo užmokestį žada bankas SEB – 2425,7 lito. Tuomet biudžeto išlaidos pensijų kaupėjams viršytų 110 mln. litų.
Skaičiuojant šią sumą svarbu atsižvelgti į tai, kad dar nėra žinomas tikslus papildomą pensijų įmoką į pensijų fondus mokėsiančių dalyvių skaičius: jis gali būti šiek tiek didesnis nei 380 tūkst.
