Nors L.Graužinienė neįvardijo, kada tiksliai MMA galėtų būti padidintas, jos teigimu, radus susitarimą Trišalėje taryboje, kurią sudaro profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai, tą padaryti įmanoma jau kitais metais.
Su Seimo pirmininke nesutiko Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomosios direkcijos generalinis direktorius Gediminas Rainys.
„1,5 tūkst. Lt yra akivaizdžiai per daug“, – nukirto jis.
Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis paaiškino, jog lietuviai tiesiog nėra pakankamai produktyvūs, kad gautų tokią minimalią algą.
G.Rainio teigimu, jų organizacija visada palaikė legalų verslą ir atlyginimų didinimą, tačiau viršijus objektyvias galimybes tą daryti Lietuva gali pati prisišaukti bėdos.
Lygina su vidutiniu atlyginimu
LPK atstovas pastebėjo, kad MMA ir vidutinio atlyginimo santykis Lietuvoje jau ir taip viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį.
Vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių šiuo metu yra 2305 Lt, taigi 1 tūkst. Lt MMA sudaro maždaug 43,3 proc. šios sumos.
Koks turėtų būti šis santykis priklauso nuo požiūrio, ES jis svyruoja nuo 30 iki 55 proc.
N.Mačiulis teigė, jog šalys, kuriose šis santykis yra didelis, nėra konkurencingos.
Kaip pavyzdį jis pateikė Graikiją, kur minimali alga siekia pusę vidutinio atlyginimo. Į šią Viduržemio jūros valstybę pirštu dūrė ir G.Rainys.
„Žinome, kaip sekasi Graikijai, o tai suponuoja, kad geriau jau jos pėdomis nesekti“, – įspėjo jis.
Pradeda kartotis
N.Mačiulis pasišaipė, kad valdžia minimalią padidinti gali nors ir iki 10 tūkst. Lt ir darbdaviai bus įpareigoti ją mokėti.
„Tačiau kiek darbuotojų atlyginimą gaus normaliai, o kiek – neoficialiai?“ – pasekmes svarstė pašnekovas.
Ekonomistas sakė, kad dar kartą padidinus MMA, padidėtų nedarbas ir šešėlinė ekonomika. Tuos pačius argumentus jis ir kiti bankų ekonomistai dėstė ir prieš metus, kai naujai išrinkta Vyriausybė nusprendė nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA padidinti iki 1 tūkst. Lt.
Tačiau visi šie gąsdinimai ilgainiui neišsipildė. Nedarbas per metus sumažėjo maždaug 1,6 proc. Susitraukė ir šešėlinė ekonomika.
Tačiau N.Mačiulis savo argumentų neatsisakė. Pasak jo, neaišku, kiek nedarbas būtų mažėjęs minimalios algos nepadidinus – galbūt jis dabar siektų 9 proc.
G.Rainys dėmesį atkreipė į „Sodros“ duomenis, kurie rodo, kad iš daugiau nei 1 mln. Lietuvos dirbančiųjų, net penktadalis MMA negauna.
„Tai reiškia, kad jie oficialiai dirba nepilną darbo dieną arba gauna papildomų, bet neapmokestinamų pajamų“, – dėstė jis.
Kitaip tariant, jie atlyginimą gauna „vokelyje“, nes darbdaviai tiesiog neįstengia sumokėti MMA įpareigojančių mokesčių.
Jaustų nesąžiningumą
Kad 1,5 Lt dydžio minimali alga yra neadekvati, sutiko ir ekonomistė Aušra Maldeikienė. Ji skaičiuoja, kad sąžiningas dydis galėtų būti apie 1,1 tūkst. Lt.
Tiesa, ji pastebėjo, kad nekeičiant atlyginimų politikos viešajame sektoriuje problema, kai aukštos ir nedidelės kvalifikacijos darbuotojai gauna beveik tiek pat, dar labiau paaštrėtų.
Apie kvalifikacijos neatitinkančius atlyginimus kalbėjo ir N.Mačiulis su G.Rainiu, tačiau, jų manymu, tai pajustų ir privatus sektorius, nes pakėlus MMA darbdaviai nebegalėtų daugiau mokėti tikrai to vertiems.
„Nežinau, ar aukštos kvalifikacijos darbuotojai gali toleruoti tokią lygiavą. Kai skatinama savo gerovę kurti ne tobulėjant pačiam, bet per „gerus“ Seimo ketinimus“, – kalbėjo G.Rainys.
Pareiškimas be turinio
A.Maldeikienė L.Graužinienės pareiškimą vertino švelniau. Esą ji pasakė tik tiek, kad šis pasiūlymas bus svarstomas. Taigi, net jei MMA ir bus didinama, galbūt ne iki įvardintų 1,5 tūkst. Lt.
N.Mačiulis pastebėjo, kad Seimo pirmininkė nepateikė jokių argumentų, kodėl jos pasiūlymas turėtų būti įgyvendinimas. Vietoje to ji pasiuntė signalą, kad Lietuvoje politiniai klausimai yra nagrinėjami nestabiliai.
„MMA yra politinė priemonė ir lengviausias būdas spręsti mažų atlyginimų problemą – pakeli minimalią algą ir daugiau nereikia nieko mąstyti.
Tačiau yra kitų, protingesnių sprendimų. Pavyzdžiui, reformuoti mokesčių sistemą, keisti biudžetą, bet tam reikia pastangų, o dirbti jie nenori“, – kritiką žarstė „Swedbank“ ekonomistas.
Kad problemos yra struktūrinės ir paprastas MMA padidinimas jų niekaip neišspręs, sakė ir A.Maldeikienė.
„Mūsų problema – ekonominis modelis, kuris sukergtas iš JAV ūkio, Vokietijos socialinės politikos ir užsilikusių Sovietų Sąjungos įsipareigojimų. Jis nėra gyvybingas“, – kartojo ji.
