Ir ne tik dėl to, kad akcijų rinkas visame pasaulyje bent jau trumpam sukrėtė Rusijos ir Ukrainos konfliktas.
„Akcijų rinkos jau išsisėmė. Šiemet tokio augimo, kokį regėjome pastaruosius dvejus metus, nepamatysime. Pagrindinės akcijų rinkos metus pradeda nuostoliais, o obligacijos vėl brangsta. Tai reiškia, kad investuotojai mažina rizikos apetitą ir ieško saugios užuovėjos“, - sako „Swedbank“ investavimo produktų vadovas Marius Ignotas.
Investuotojai yra ypač nusivylę besivystančių rinkų rezultatais. Besivystančios rinkos vis dažniau atsilieka nuo jau ir taip sumažintų prognozių.
Rusijos ir Ukrainos konfliktas dar labiau sumažino investuotojų pasitikėjimą šiomis šalimis. Tad jų akcijų rinkos vos per dieną nusirito 10 proc. Ir nors tokia reakcija gali būti perdėta ir trumpalaikė, pasekmės liks skaudžios.
Investuotojai jau ir taip supranta, kad šios šalys yra rizikingos, o dabar žiūrės dar atsargiau. Pavyzdžiui, Iš Rusijos kapitalas traukiasi jau pastaruosius penkerius šešerius metus.
Anot M.Ignoto, akcijų rinkos tiesiog neturi šiai dienai impulso pajudėti į viršų arba žemyn. Pernai metai prasidėjo tuo, kad visos akcijos kilo, šių metų pradžia yra plokščia.
Ir tai gali išlikti visų metų tendencija, nes tiesiog nėra priežasčių akcijoms brangti nepaisant to, kad pasaulio ekonomika iš esmės įveikė recesiją.
Kol besivystančios rinkos nuvilia investuotojus vadinamasis senasis pasaulis gyvena stabiliai. JAV, euro zona ir net Japonija džiugino spartesniu nei tikėtasi augimu
JAV - geri metai
JAV buvo geri metai – BVP augimas aplenkė prognozes. Nerimą kelia tik tai, kad augimą lemia atsargų didėjimas – įmonės gamina į sandėlį. Tai reiškia, kad vis dar susiduriame su pertekline pasiūla, o vartotojas dar nėra atsigavęs po krizės.
Gera žinia, kai kurie rodikliai sako, kad situacija gerės: Skolos ir pajamų santykis, kuris rodo kokią dalį pajamų šeima skiria paskoloms ir palūkanoms, nuo krizės leidosi žemyn, o dabar stabilizavosi. Žmonės jau ramesni dėl savo pajamų, ateities ir netgi galimybių vėl skolintis.
Taip pat pradėjo mažėti pajamų dalis, kurią amerikiečiai skiria santaupoms. Žmonės pradėjo mažiau taupyti ir tai irgi rodo optimizmą“, - aiškino M.Ignotas.
Gali skatinti ekonomiką
Europa, arba tiksliau euro zona, taip pat džiugina, gerokai sumažėjo juodų antraščių iš Graikijos, Ispanijos, Portugalijos. Šie metai euro zonai turėtų būti geri, tačiau nerimą kelia mažėjanti infliacija ir netgi defliacijos grėsmė.
„Kainos neauga, nes verslas neturi pagrindo kelti atlyginimus, kai bedarbystė regione vidutiniškai siekia 12 proc. Be to, žaliavų kainos stabilizavosi“, - paaiškino M.Ignotas.
Anot jo, Europa dar turi pakankamą arsenalą paskatinti ekonomiką jeigu reikėtų. Galima dar labiau sumažinti bazinę palūkanų, normą (kuri dabar ir taip yra istorinėse žemumose ir siekia 0,25 proc.), supirkti šalių obligacijas ir įlieti pinigų į rinką.
Jeigu Europos centrinis bankas (ECB) ryžtųsi imsis tokių priemonių, tai turėtų teigiamos įtakos akcijų rinkoms, kaip rodo Japonijos ir JAV pavyzdžiai.
Bazinės palūkanų normos yra šiuo metu labai mažos, ir tai gali pajusti daugelis – ypač tie, kurie turi paėmę būsto paskolas. Europoje, prognozuoja M.Ignotas, bazinės palūkanų normos neturėtų būti didinamos bent iki 2015 metų pabaigos, ir tai tik jeigu ECB bus įsitikinusi tvariu ekonomikos augimu. Pirmasis palūkanų normas gali kilstelėti Amerikos centrinis bankas (FED), bet, ko gero, ne anksčiau nei 2015 metų viduryje.
Baltijos šalių rinkos nuteikia maloniai. Jos labai priklausomos nuo ekonomikos. O Lietuvos ir Latvijos ir Estijos BVP augimas pernai buvo solidus. Įmonėms tai leido padidinti pelnus, sumažinti skolas. Turimus pinigus jos gali investuoti į plėtrą, arba skirti dividendams.
