Pateiksiu jums keletą argumentų, kodėl visada turėtumėte reikalauti pirkinio kvito.
Turbūt kiekvienam pažįstama situacija, kai paskubomis įsigijus patikusį, tačiau nereikalingą daiktą persekioja kartėlis dėl neapgalvoto išlaidavimo. Dar blogiau, jei šis pirkinys paliko ir nemažą „skylę“ jūsų šeimos biudžete. Turėdami pirkinio kvitą, šią „skylę“ galite nesunkiai „užlopyti“ grąžinę nepageidaujamą pirkinį pardavėjui.
Tokią jūsų teisę užtikrina ES įstatymai (su tam tikromis išimtimis apatiniam trikotažui, kosmetikai, kūdikių drabužėliams, kt.), kuriais remiantis daugelį kokybiškų, tačiau jums nepatinkančių prekių galite grąžinti per 14 dienų nuo įsigijimo dienos be jokių svarių priežasčių. Žinoma, tam reikia ir pirkimą įrodančio dokumento. Kitaip norėdami grąžinti daiktą priklausysite nuo pardavėjo malonės.
Pirkimo kvitas bus reikalingas ir tuo atveju, jeigu neapsižiūrėjęs įsigijote nekokybišką, brokuotą ar pasibaigusio galiojimo laiko produktą. Pateikus kvitą pinigai už vartoti netinkamą prekę bus nedelsiant grąžinti, o jo neturėdami – liksite ir be prekės, ir be pinigų.
Pirkinio kvitas, pridėtas prie dovanos, taip pat nebelaikomas etikos pažeidimu. Priešingai – jei dovanos gavėjas nesivadovauja liaudies išmintimi „dovanotam arkliui į dantis nežiūrima“ ir nereikalingų daiktų namuose nekaupia, galimybę grąžinti ar pasikeisti netikusią dovaną jis tikrai įvertins. Be to, anot etiketo specialistų, kvitai ir etiketės yra tarsi įrodymas, kad daiktas yra naujas, o ne perdovanotas. Jei vis dėlto kvitas dovanų dėžutėje jums nepriimtinas, jį būtinai saugokite patys visą garantijos laikotarpį – daiktui sugedus tai tikrai įvertins dovanos savininkas.
Jei mėnesio pabaigoje iki algos vis pristingate lėšų, jums taip pat greičiausiai padės kvitai. Norėdami tiksliai įvertinti, kur išleidžiate pinigus, stenkitės bent mėnesį kaupti visų pirkinių kvitus, o mėnesio pabaigoje įvertinkite, kur daugiausia išleidote pinigų. Matydami tikrąsias savo išlaidas galbūt apsispręsite atsisakyti kasdienių smulkių pirkinių, nepastebimai tirpdančių jūsų finansus: cigarečių, puodelio kavos pakeliui į darbą, dar vieno kokteilio bare ar skanėstų per pietų pertrauką.
Na ir paskutinis argumentas, kodėl turėtume nepraleisti progos paprašyti kvito – tai galimybė mažinti šešėlio apimtis šalyje. Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, šešėlinė ekonomika vis dar sudaro apie ketvirtadalį šalies bendrojo vidaus produkto, taigi valstybės biudžetas kasmet praranda nemažą dalį pajamų, kurias galėtų panaudoti šalies visuomenės gerovei kurti. Reikalaudami už parduodamą prekę ar suteiktą paslaugą kvito mes rodome nepakantumą šešėliui ir skatiname verslą siekti skaidresnės veiklos.
Tiesa, jei vis dėlto nenorite rinkti kvitų ir neturite laiko juos tvarkyti, kontroliuoti savo išlaidas ir kovoti su šešėliu galite už pirkinius atsiskaitydami elektroniniu būdu. Pavyzdžiui, atsiskaitant mokėjimo kortele jūsų pirkinių istorija automatiškai įrašoma, todėl savo išlaidas visada galite pasitikrinti interneto banko sistemoje. Be to, net jei ir neturėsite pirkinio kvito, sąskaitos išrašą galėsite pateikti kaip pirkimo įrodymą prekės grąžinimo ar keitimo atveju.
Komentaro autorė yra „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.
