Džiugina tai, jog pastaruosius keletą metų įvairios krautuvėlės, kavinės, šeimų valdomi restoranėliai kuriasi kur kas drąsiau, nesibaimindami savo didžiųjų brolių konkurencijos. Tačiau ar pakankamai pirkėjų palaikys šių mažųjų verslininkų iniciatyvas? Galų gale ar tai – patiems pirkėjams naudinga?
Labiau ekonomiškai išsivysčiusių Vakarų šalių bendruomenėse apsipirkimo vietinėse krautuvėlėse kultūra (angl. „shopping locally“) įgauna pagreitį. Ieškodami natūralių, geresnės kokybės produktų ir asmeninio pardavėjo-pirkėjo santykio, vis daugiau žmonių keliauja į vietinį turgelį ar šalimais esančią krautuvėlę. Tiesa, ieškoma ne egzotinių vaisių ar stručio mėsos, o vietinių ūkininkų produkcijos ir sezoninių gėrybių, kurios už importuotus produktus dažnai yra ir maistingesnės.
O kaip yra Lietuvoje? Čia vietinio apsipirkimo kultūra, klestėjusi mūsų tėvų ir senelių laikais, buvo nustumta į antrą planą prasidėjus tinklinių parduotuvių bumui. Šiandien parduotuvę gerai pažįstamu vardu galima rasti ir atokiausiuose šalies kampeliuose, todėl įpratome viską susipirkti ten, kur jau gerai pažįstamas asortimentas ir viskas vienoje vietoje. Juk taip patogu, ypač, kai gali ten pat žiemos metu įsigyti ir šviežių braškių (tik, ko gero, nelietuviškų).
Taip pat, stengdamiesi kuo daugiau sutaupyti, tapome pragmatiškais kainos pirkėjais, nuolaidų medžiotojais, kurie iš tolo aplenkia šios pramogos nesiūlančius smulkiuosius prekybininkus. Kad esame ne vietos krautuvėlių, o nuolaidų kultūros puoselėtojai, patvirtina ir kasmet „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atliekamas maisto krepšelio tyrimas. Šio tyrimo duomenimis, beveik pusę pirkinių lietuviai įsigyja su nuolaida.
„Kodėl gi turėtume atsigręžti į smulkųjį prekybininką?“, – girdžiu jūsų klausimą. Visų pirma, smulkusis verslas atlieka labai svarbų vaidmenį buriant vietos bendruomenę bei stiprinant ir palaikant vietos ekonomiką. Pinigai, kuriuos išleidžiate įsigydami vietos amatininko gaminį ar maisto produktus, įliejami atgal į tą pačią bendruomenę, todėl ji finansiškai stiprėja. Be to, tokie verslai dažniausiai įdarbina vietos gyventojus, o didėjant paklausai kuria naujas darbo vietas. Vadinasi, pirkdami iš vietinių smulkiųjų gamintojų ir prekybininkų prisidedame prie bendruomenės, o kartu ir šalies, kurioje gyvename, ekonominės sveikatos gerinimo.
Kita apčiuopiama nauda, kurią išleidžia iš akių tie, kurie neužsuka į tokio tipo krautuvėles – pirkdami iš smulkiojo gamintojo ar prekybininko gaunate daugiau dėmesio. Smulkusis verslininkas pirkėjui gali skirti daugiau laiko, vadinasi, sulauksite daugiau įsigilinimo į jūsų poreikius. Jei verslo savininkas pats ir klientus aptarnauja, galite tikėtis gauti kompetentingą konsultaciją ir atrasti būtent tokį produktą, kokio ieškote. O jei jums svarbi maisto produktų kilmės vieta, auginimo ir laikymo sąlygos, šią informaciją taip pat lengviau gauti iš smulkių prekeivių, nes jie dažnai palaiko tiesioginius ryšius su tiekėjais.
Sakote, smulkieji verslininkai nesiūlo nuolaidų, todėl pas juos apsipirksite brangiau? Tuomet raginu išmėginti savo derėjimosi įgūdžius. Mūsų tėvams ir seneliams derėtis dėl kainos buvo įprasta, tai vis dar populiaru daugelyje Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių. Kodėl gi nesugrąžinus šios kultūros mūsų šalyje?
Vakaruose pirkimo iš vietos smulkiųjų verslininkų kultūra žengia koja kojon su atsakingo vartojimo kultūra. Prieš keletą metų nuvilnijusi viena didžiausių pastarojo šimtmečio finansinė krizė vietos ekonomikos rėmimo idėją tik dar labiau paskatino. Tikiu, kad ir mūsų šalyje ši idėja – tai daugiau nei trumpalaikė mada. Tą įrodo ir vis daugiau gyventojų dėmesio įvairiuose šalies miestuose šiemet sulaukianti akcija „Kiekvienas gali būti didelis“, kurios metu gyventojai raginami palaikyti smulkiuosius verslininkus pirkiniais ir pasinaudoti specialiais jų pasiūlymais. Tad ir jūs, vykdami su šeima apsipirkti, nepabijokite pasiduoti šiokiai tokiai avantiūrai ir apsilankyti šalia namų esančiose parduotuvėse ir kavinėse. Galbūt liksite maloniai nustebinti?
Komentaro autorė yra „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.
