„Mūsų banko patirtis kitose šalyse rodo, kad pailgės klientų aptarnavimo laikas. Tarkime, Estijoje, banko padalinyje, įvedus eurą, jis siekė keturias valandas, Latvijoje – tris“, - sakė „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė.
Prie bankomatų eilėje kaimyninėse šalyse teko laukti trumpiau.
„Mūsų tikslas, kad klientai būtų gerai informuoti ir būtų pasirengę pokyčiams sausio 1 dieną“, - sakė D.Grigienė.
Pasak jos, jaunimo poreikiai skiriasi nuo kitų amžiaus grupių: „Užaugo karta, kuri naudojasi įvairiais elektroniniais įrankiais. Vyresni žmonės, senjorai prie pokyčių prisitaiko daug sunkiau“.
Pernai naudojimasis kortelėmis augo 18 procentų. Tačiau jomis dažniausiai naudojamasi pinigams gryninti, o ne apsipirkimams.
Estų įpročiai elektroninės bankininkystės naudojimo srityje labai skiriasi nuo mūsų, ten daugiau žmonių naudojosi moderniomis priemonėmis atsiskaitant.
„Swedbank“ ketina šiemet didesnį dėmesį skirti būtent vyresniems klientams, daugiau juos konsultuoti, kad perėjimas jiems būtų lengvesnis.
Pokyčiams besirengiantis bankas skaičiuoja ir laukiančias išlaidas. Skaičiuojama, kad jos galėtų siekti 25 mln. litų.
Verslo įmonėms banko vadovė patarė nelaukti paskutinio metų ketvirčio ir pradėti rengtis euro įvedimui kuo anksčiau - iš anksto keisti ir programinę įrangą, mokyti darbuotojus.
98 proc. operacijų atliekama elektroniniu būdu, o 2 proc. ateinant į banką.
„Įvedus eurą skolinsimės pigiau – ir valstybė, ir gyventojai bei verslas. Euras padės padės plėtoti finansinius ryšius su kitomis euro zonos šalimis“, - sakė D.Grigienė.
