Piniginės tuščios – tenka skolintis ir automobiliui, ir remontui

Bankininkai peržvelgė paskolų sutartis, o jų duomenys rodo, kad žmonių įpročiai nepasikeitė. Pirmąjį šių metų pusmetį jie dažniausiai skolinosi pinigų automobiliui įsigyti ir būsto remontui. Kaip ir tuo pačiu laikotarpiu pernai, tam skolinosi kas antras vartojimo paskolos sutartį pasirašęs banko klientas.

Pirmąjį šių metų pusmetį jie dažniausiai skolinosi pinigų automobiliui įsigyti ir būsto remontui.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pirmąjį šių metų pusmetį jie dažniausiai skolinosi pinigų automobiliui įsigyti ir būsto remontui.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

2015-08-31 10:46, atnaujinta 2017-10-18 05:35

Taip pat išryškėjo ir nauja tendencija – lietuviai vis dažniau skolinasi sveikatos priežiūros išlaidoms. Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį gyventojų vartojimo reikmėms „Swedbank“ paskolino daugiau nei 48 mln. eurų.

„Analizuodami paskolų portfelio duomenis pastebime, kad bendra gyventojams išduodamų vartojimo paskolų suma kasmet auga. Tai rodo, jog gyventojų lūkesčiai dėl šalies ekonomikos augimo ir asmeninių finansų stabilumo išlieka optimistiniai. Ypač aktyviai gyventojai skolinosi antrąjį šių metų ketvirtį, prasidėjus šiltajam metų sezonui, kai tradiciškai prasideda aktyvesni būsto remonto darbai, gyventojai įgyvendina planus įsigyti ar keisti automobilį“, – pastebi „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Skolinasi ir sveikatai gerinti

„Swedbank“ ekspertė atkreipia dėmesį, kad šiemet išryškėjo nauja skolinimosi tendencija – padaugėjo gyventojų, kurie vartojimo paskolas naudojo sveikatos gerinimui, dažniausiai – odontologijos paslaugoms.

„Anksčiau per metus pasitaikydavo vos keli atvejai, kuomet norėdami apmokėti odontologo sąskaitą klientai naudodavosi vartojamojo finansavimo paslauga. Tačiau šiemet šių vartojimo paskolų sutarčių skaičius augo sparčiausiai. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, per pirmąjį šių metų pusmetį paskolų, suteiktų odontologijos paslaugoms, skaičius išaugo daugiau nei trečdaliu, ir vidutinė paskolos suma siekė 1,5 tūkst. eurų“, – sakė J.Gumuliauskienė.

Paskolos įmokoms – 15 proc. pajamų

Augantį gyventojų pasitikėjimą savo finansinėmis galimybėmis patvirtina ir drąsiau prisiimami vartojimo paskolos įsipareigojimai. Vidutinė paskolos suma šiemet augo 400 eurų ir pasiekė 2,7 tūkst. eurų.

Vidutinė pinigų suma, kurią per mėnesį paskolos grąžinimui skyrė vartojimo paskolos sutartis pasirašę banko klientai, ūgtelėjo 15 proc. augo ir pasiekė 88 eurus. Tuo tarpu vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis išliko panašus, kaip ir prieš metus – apie 3,3 metai.

Įprastai paskolos įmokoms mokėti gyventojai skiria apie 15 proc. savo pajamų. Šis rodiklis, pasak „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovės, rodo, jog gyventojų požiūris į skolinimąsi yra pakankamai atsakingas, nes jis nesiekia didžiausios rekomenduotinos visiems įsiskolinimams padengti skiriamos pajamų dalies (30-40 procentų).

Sutartis dažniau sudaro internetu

Šiais metais augo gyventojų, sudarančių vartojimo paskolų sutartis internetu, skaičius. Tuo pačiu laikotarpiu pernai metais tokiu būdu buvo sudaryta 39 proc. visų vartojimo paskolų sutarčių, šiemet – jau daugiau nei pusė (59 proc.).

„Pastebime, kad įprastiems šeimos vartojimo poreikiams – naujiems baldams, buitinei technikai, kompiuteriui ar automobiliui – gyventojai vis dažniau skolinasi savarankiškai sudarydami sutartis interneto banke. Šis pokytis suprantamas, nes sutartis sudaryti internetu gyventojai gali jiems patogiu metu, nereikia gaišti laiko vykimui į banko padalinį. Be to, neretai internetu sudaryti sutartį gali būti pigiau nei banko padalinyje“, – kalbėjo J.Gumuliauskienė.

Daugiausiai skolinosi vilniečiai

Aktyviausiai besiskolinančiųjų vartojimo reikmėms gyventojų sąrašo viršuje išlieka Vilniaus gyventojai. Vilniuje šių metų pirmąjį pusmetį buvo pasirašyta beveik kas penkta vartojimo sutartis (18 proc.), kas dešimta sutartis pasirašyta Kaune (10 proc.), toliau rikiuojasi Klaipėda (7 proc.).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.