Liūdnoji statistika: kas antras pensininkas be vaikų paramos neišgyventų

Lietuvoje šiuo metu gyvena  ir senatvės pensijas gauna 589,5 tūkst. pensininkų. Tie, kurie šiandien turi sukaupę būtinąjį darbo stažą, vidutiniškai kas mėnesį gauna 301 eurą, kas sudaro 79 proc. minimalaus atlyginimo (MMA) arba 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

V.Balkūno nuotr.
V.Balkūno nuotr.
A.Barzdžiaus nuotr.
A.Barzdžiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 12, 2017, 10:16 AM, atnaujinta Oct 12, 2017, 10:49 AM

Visgi, pasak pačių pensininkų, tokių gaunamų išmokų pragyvenimui neužtenka, mat jos gerokai  prasilenkia su realybe ir su taip išsvajota oria senatve. 

Kokio dydžio pensija šalies dirbantiesiems būtų ori?

Renkasi pigiausius produktus

Swedbank“ atlikto tyrimo duomenimis, dirbantieji šalies gyventojai šiandien kaip norimą gauti pensiją įvardina 700 eurų. Ši suma beveik 2,5  karto pranoksta dabartinę vidutinę pensiją, kuri siekia apie 300 eurų. 

Įdomu tai, kad tyrime dalyvavę šiandienos senjorai nurodė norintys gauti apie 600 eurų siekiančią pensiją, tai yra vos 15 proc. mažiau, nei tikėtųsi gauti ateities pensininkai

„Esami pensininkai į klausimą ar jiems užtenka dabartinės pensijos, visi atsakė, kad jiems nepakanka pinigų. 19 proc. pasakė, kad jiems užtenka gaunamų pajamų, bet buvo detalizuota, kad lėšų užtenka patenkinti tik būtiniausius poreikius. 53 proc. žmonių atsakė, kad jiems pensijos nepakanka“, - sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Į kausimą, ar pensininkai riboja savo poreikius, nebuvo tokių, kurie atsakė, kad neriboja. 

„Man buvo skaudu matyti, kad pagrindinės grupės, kuriose yra ribojami finansai, tai yra maisto poreikiai, pensininkai renkasi pigiausius produktus. Antra dalis – kultūra, pramogos, o net  6 iš 10 sakė taupantys elektrai ir šildymui. 

Lūkesčiai kitokie

Ką darytų, jei pensininkai turėtų daugiau pinigų? Didžioji dalis pasakė, kad gerintų sveikatos priežiūrą ir investuotų į paslaugas, kurios susijusios su jų sveikata ir gerintų maisto kokybę. 

„Buvo įdomu sužinoti, kiek pensininkų remia jų vaikai.  Tai yra labai dalis - vaikai remia kas antrą pensininką. Dažniausiai pagalbos prašo moterys“, - liūdną situaciją šiandien komentavo J.Cvilikienė. Dažniausiai pensininkus remia didmiesčiuose gyvenantys jų vaikai, kurie gauna aukštesnes pajamas. Kaip rodo tyrimas, vaikai savo tėvams kas mėnesį papildomai skiria apie 100 eurų.

Kokia būtų ori pensija? Lūkestis – 2,5 karto didesnė nei dabar esanti realybė.

„Dabartiniai pensininkai sakė, jiems pakaktų 600 eurų ir jie galėtų oriai gyventi. Būsimi pensininkai nurodė 700 eurų. Mes, finansų ekspertai, sakome, kad nereikėtų riboti savęs, pensiją turi sudaryti bent 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio - 460 eurų“, - pabrėžė finansų analitikė.

„Reikia suvokti kur ir kaip kaupiame pensiją, kiek galime tikėtis išmokų“, - sakė ji.  

Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrime dalyvavo ir esami  ir būsimi pensininkai. 

Trečdalis gyventojų pensijai nesiruošia

Nepaisant didelių lūkesčių pensijai, tyrimas atskleidė, kad 33 proc. būsimųjų pensininkų kol kas nesiėmė jokių veiksmų, kad užsitikrintų didesnį finansinį saugumą senatvėje. Šie gyventojai, sulaukę garbaus amžiaus, turės tenkintis valstybine pensija, kuri, tikėtina, sudarys ne daugiau nei 27 proc. jų gaunamo oficialaus atlyginimo. 

Tyrimas taip pat nurodė, kad populiariausias būdas rūpintis didesne pensija – kaupti ją II pensijų pakopos fonduose. Tą šiuo metu nurodė darantys 46 proc. dirbančiųjų. 

Pasak J.Cvilikeinės, iš tiesų šis skaičius yra daug didesnis – statistikos duomenimis, II pensijų pakopoje lėšas kaupia apie 90 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų.  Vadinasi, kone kas antras gyventojas, pasirašęs kaupimo sutartį, to nėra įsidėmėjęs ir neprisimena, ir tai rodo, kad dažnai pensijos kaupimas nesureikšminamas, tuo mažiau rūpinamasi.

Iš dabartinės pensijos neišgyventų

„Swedbank“ apklausa taip pat parodė, kad 95 proc. gyventojų pesimistiškai vertina galimybę išgyventi iš dabartinės vidutinio dydžio pensijos, kuri yra apie 300 eurų mėnesiui. Pasak apklaustųjų, tokios sumos neužtektų turimiems poreikiams patenkinti. Sunkiausiai tokią sumą pragyvenimui įsivaizduoja jauniausi iki 25 proc. amžiaus didmiesčių gyventojai bei gyventojai, gaunantys dideles pajamas.

Dabar gaunamą pensiją kaip per mažą vertina 80 proc. pensinio amžiaus gyventojų – jų teigimu, pensijos nepakanka net minimaliems poreikiams patenkinti. Kas ketvirtas apklausoje dalyvavęs senjoras teigia, kad gyvendamas vien iš pensijos gyventų skurde. 

Tam, kad išgyventų,  90 proc. senjorų naudoja turimas santaupas, paprastai – ne dagiau 200 eurų per mėnesį.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.