Dar sausio pabaigoje SADM atstovai pareiškė, jog yra galvojama apie šiokius tokius pokyčius pensijų kaupimo sistemoje. Pavyzdžiui, svarstyta mažinti kartotinio įtraukimo skaičių po to, kai asmuo jau atsisakė būti įtraukiamas į II pensijų pakopą.
SADM žadėjo apie tai surengti diskusiją būtent vasarį.
„Vasario mėnesį dėl kartotinio įtraukimo skaičiaus mažinimo ir galbūt kitų atsirasiančių siūlymų planuojame surengti diskusiją su Lietuvos banku, Finansų ministerija, pensijų fondų ir juose kaupiančiųjų asociacijomis“, – tąkart teigė ministerijos atstovai.
Šią savaitę pasiteiravus, kada bus rengiama diskusija, o gal ji jau įvyko, SADM pareiškė, kad „šia tema buvo diskutuota ir toliau diskutuojama su minėtomis institucijomis“.
Taip pat papildė, kad, be anksčiau nurodytų institucijų, dar kalbamasi ir su „Sodra“.
Deja, šių diskusijų viešai išgirsti negalima, į jas pensijų fondų sistemą kritikuojantieji ir siūlantieji drastiškesnius sprendimus, pavyzdžiui, profesinės sąjungos ar Seimo opozicija, taip pat nėra pakviesti.
„Kol kas vyksta darbinio pobūdžio susitikimai, apsikeitimas nuomonėmis ir siūlymais. Kai bus apsispręsta dėl konkrečių siūlymų, susijusių su antrąja pensijų pakopa, jie bus paskelbti viešai. Tada pastabas teikti galės visi suinteresuoti asmenys“, – portalui lrytas.lt komentavo SADM atstovai.
Tiesa, net ir pačiame Lietuvos banke, su kuriuo vyksta SADM diskusijos, nėra bendro sutarimo šiuo klausimu.
Pavyzdžiui, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tikina, kad pensijų kaupimo sistema pasiteisina, tad drastiškų pokyčių imtis nereikėtų. Užtektų visuomenei suteikti daugiau ir išsamesnės informacijos apie kaupimą II pakopoje, o atsisakius įtraukimo vieną kartą antrasis galėtų būti po trejų ar penkerių metų, suteikiant galimybę pasitraukti iš kaupimo po 1–3 mėn. nuo pirmosios įmokos iš atlyginimo atskaičiavimo. Apie kitus pasiūlymus plačiau galima paskaityti čia.
Bet štai Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis turi visai kitokią nuomonę nei jo atstovaujama institucija. Ekonomistas jau seniai kritikuoja visą II pakopos pensijų sistemą.
„Man atrodo, kad antroji pakopa gali sprogti nuo godumo. Ji sugebėjo padaryti neįtikėtiną dalyką: „Sodra“ yra pensijų fondas, bet ji negali konkuruoti su antrąja pakopa, nes antroji pakopa prasimušė sau valstybės subsidijas, kurias laiko savo grąžos dalimi, nors subsidijas moka gyventojai. Mums tai atneša kaip uždirbtą grąžą.
Fondų valdytoja vengia kalbėti apie grąžą – mini, kad jums tiesiog apsimoka pas mus būti.
Noriu skaidraus diskurso šiuo klausimu. Kodėl pensijų fondai turi tik aplenkti infliaciją? Jie turi lygiuotis į algų kilimą, kuris yra infliacijos ir našumo augimo suma, ne tik infliacija. Šitie dalykai koktūs, nes kažkokia chebrytė skandina valstybinę viešą sistemą „Sodrą“ – socialinės apsaugos sistemos stuburą – tam, kad uždirbtų kelis savo papildomus euriukus“, – „Žinių radijuje“ yra sakęs jis.
Primename, kad Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis. Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.
Dalyvaujantys II pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo asmens darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Į kaupimą antroje pakopoje sausio pradžioje įtraukti beveik 68 tūkst. gyventojų. Jie iki birželio 30 d. gali apsispręsti, dalyvauti kaupime ar ne.
Antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių.
