Lietuvos bankas sudėliojo tris scenarijus, kaip gali atrodyti būsimos pensijos Nesiūlo leisti pasitraukti iš fondų ar ilgam stabdyti įmokas

Lietuvos banko (LB) nuomone, II pensijų pakopa – neatsiejama visos pensijų sistemos dalis. Anot LB valdybos nario Simono Krėpštos, pensijų lygis Lietuvoje atsilieka nuo Vakarų Europos: pas mus vidutinė pensija, lyginant su vidutiniu atlyginimu, nesiekia 50 proc., kai pačių pažangiausių valstybių santykis – 70–80 proc.

Lietuvoje vidutinė pensija, lyginant su vidutiniu atlyginimu, nesiekia 50 proc.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvoje vidutinė pensija, lyginant su vidutiniu atlyginimu, nesiekia 50 proc.<br>M.Patašiaus nuotr.
 S.Krėpšta.<br> T.Bauro nuotr.
 S.Krėpšta.<br> T.Bauro nuotr.
 Lietuvoje vidutinė pensija, lyginant su vidutiniu atlyginimu, nesiekia 50 proc.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Lietuvoje vidutinė pensija, lyginant su vidutiniu atlyginimu, nesiekia 50 proc.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2023-02-10 11:18, atnaujinta 2023-02-10 12:12

Šiuo metu į pagrindinę pensijų sistemos dalį, į „Sodrą“, įtraukta 1,5 mln. žmonių dirbančiųjų. II pensijų pakopoje įtraukta 1,4 mln. gyventojų, aktyviai kaupia apie 800 tūkst. Lietuvos gyventojų. III pakopoje dalyvavimas nesiekia 100 tūkst. gyventojų.

Kaip nurodoma LB pranešime, centrinis bankas ragina nesiimti nepamatuotų sprendimų. „Prieš ką nors keičiant, korekcijų poveikis turi būti įvertintas be emocijų, labai atsakingai ir žvelgiant į tolimą perspektyvą. Devynis kartus pamatuok, dešimtą – kirpk“, – sako S.Krėpšta.

LB vertinimu, pensijų sistema pasiteisina, todėl didelių strateginių pokyčių nesiūlo imtis. 

Siūlo savas korekcijas pensijų sistemai

LB nuomone, dabartinė pensijų kaupimo sistema galėtų būti tobulinama šiomis kryptimis:

kaupiantiesiems ir visuomenei pateikti aiškesnės ir išsamesnės informacijos: skelbti turto išsaugojimo pensijų fondo investavimo horizontą ir pasirinktos rizikos lygį, papildomus rizikos rodiklius, aktyviau komunikuoti su dalyviais automatinio įtraukimo laikotarpiu ir visais kaupimo momentais;

tobulinti pensijų išmokų sistemą – atsižvelgus į pastebėjimus dėl šiuo metu galiojančių pensijų išmokų ribų, siūloma įvertinti galimybę susieti pensijų išmokų ribas su būsimos senatvės pensijos dydžiu ir taikyti anuitetų indeksavimo mechanizmą uždirbus pelną. Tai leistų senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims amortizuoti rinkos kritimo metu prarastas lėšas;

ieškoti galimybių mažinti leistinus atskaitymus iš pensijų fondų turto, pavyzdžiui, atskaitymai iš turto išsaugojimo pensijų fonde esančio pensijų turto pensijų kaupimo bendrovės naudai galėtų būti daromi tik tais atvejais, kai turto išsaugojimo pensijų fondas generuoja teigiamą grąžą. Taip pat, atlikus išsamesnę analizę, svarstytinas ir galimas visų pensijų fondų atskaitymų sumažinimas;

suteikti daugiau lankstumo dėl automatinio įtraukimo į antrosios pakopos pensijų kaupimą. Pavyzdžiui, vieną kartą atsisakius įtraukimo, antras įtraukimas galėtų būti po trejų ar penkerių metų arba suteikti galimybę pasitraukti iš kaupimo po 1–3 mėn. nuo pirmosios įmokos iš atlyginimo atskaičiavimo;

„Automatinis įtraukimas – labai svarbi sistemos dalis, be jos pensijų kaupime dalyvautų žymiai mažiau žmonių. Tačiau šios sistemos tikslas nėra erzinti žmones ir įtraukti tuos, kurie tikrai nenori joje dalyvauti. Šiame kontekste trys kartai įtraukiant – per daug. Kitas siūlymas – į sistemą įtrauktam žmogui, kuris sumokėjo pirmąją įmoką, suteikti protingą laikotarpį, per kurį jis galėtų pasitraukti“, – aiškino LB atstovas;

suteikti pensijų kaupimo bendrovėms daugiau atsakomybės ir lankstumo investuojant: reikšmingai nedidinant rizikos, padidinti investavimo objektų, kurie gali sudaryti pensijų fondų turtą, spektrą, leidžiant ribotą dalį pensijų fondų lėšų investuoti į dabar teisės aktuose nenumatytas finansines priemones.

Konkretūs pasiūlymai pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Trys scenarijai

LB sudėliojo tris scenarijus, kaip gali atrodyti būsimų pensijų padėtis.

Pirmuoju atveju, sistemai likus kaip dabar: kaupimas siekia 3 proc. + 1,5 proc., priedas prie pensijos siektų 30 proc. prie „Sodros“ dalies. Tai reiškia, kad visą darbingą amžių dalyvaujant kaupime, galima tikėtis 30 proc. didesnių pajamų pensijoje, lyginant su tuo atveju, kai kaupime nedalyvaujama.

Jei asmens kaupimas būtų didesnis – dukart didesnis nei dabar – priedas prie senatvės pensijos būtų 76 proc.

Susiduriant su neigiamomis demografinėmis tendencijomis gali būti užsibrėžtas tikslas išlaikyti dabartinę pakeitimo normą, paskirti vis daugiau lėšų į sodrinę sistemą, kad santykis su vidutiniu atlyginimu ir pensija nemažėtų, išliktų apie 50 proc., kaupiant trečiuoju scenarijumi būtų galima prisidėti 26 proc. pajamų, išėjus į pensiją.

Tokius skaičiavimus LB konferencijoje pristatė Lietuvos banko valdybos narys S.Krėpšta. 

Teiks siūlymą keisti pensijų kaupimo sistemą 

Priminsime, kad Seimo pavasario sesijoje parlamentaras Gintautas Paluckas žada teikti įstatymo pakeitimus. Esminiai Seimo nario siūlymai – norintiems asmenims leisti pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose, automatiškai gyventojų nebeįtraukinėti į pensijų kaupimą fonduose.

Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad valstybėje iki šiol nėra rastas optimalus pensijų sistemos modelis. Pasak jo, dabartinėje sistemoje būtų galima diskutuoti apie galimą laikiną įmokų suspendavimą, kuriuo gyventojai galėtų pasinaudoti dažniau, negu vieną kartą metams per visą gyvenimą.

„Mano nuomone, tikrai būtų neteisinga spygliuota viela aptvėrus žmones laikyti be jokių pasirinkimo galimybių. Galėtume diskutuoti, pavyzdžiui, bent jau laikiną įmokų suspendavimą, kuris nebūtų vieną kartą metams per visą gyvenimą, bet kuris galbūt būtų traktuojamas liberaliau“, – yra sakęs G.Nausėda.

LB valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, kalbėdamas „Žinių radijo“ eteryje, kritiškai pasisakė apie pensijų fondus: „Man atrodo, kad II pakopa gali sprogti nuo godumo. Ji sugebėjo padaryti neįtikėtiną dalyką: „Sodra“ yra pensijų fondas, bet ji negali konkuruoti su II pakopa, nes II pakopa prasimušė valstybės subsidijas sau, kurias laiko savo grąžos dalimi, nors subsidijas moka gyventojai. Mums tai atneša kaip uždirbtą grąžą.

Fondų valdytoja vengia kalbėti apie grąžą – mini, kad jums tiesiog apsimoka pas mus būti. Noriu skaidraus diskurso šiuo klausimu. Kodėl pensijų fondai turi tik aplenkti infliaciją? Jie turi lygiuotis į algų kilimą, kuris yra infliacijos ir našumo augimo suma, ne tik infliacija. Šitie dalykai koktūs, nes kažkokia chebrytė skandina valstybinę viešą sistemą – socialinės apsaugos sistemos stuburą „Sodrą“ tam, kad uždirbtų kelis savo papildomus euriukus“.

Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė radikalių pensijos sistemos pokyčių nežada.

Kritika kaupimui pensijų fonduose ir raginimai keisti visą sistemą ėmė garsiau skambėti paskelbus naujausius pensijų fondų veiklos rezultatus.

Antros pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža pernai buvo neigiama ir siekė minus 13,8 proc., rodo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenys. Antros pakopos pensijų fondų valdomo turto vertė, preliminariais duomenimis, pernai sumažėjo 4,7 proc. iki 5,6 mlrd. eurų, trečios pakopos – išliko 222 mln. eurų, o vidutinė grąža smuko 12,98 proc.

„Tačiau pensijų kaupimas – ne sprintas, o maratonas“, – sakė S.Krėpšta ir aiškino, kad reikia vertinti ilgesnio periodo skaičius.

Jo teigimu, per 15 metų buvo skaičiuojama teigiama grąža, ketverius – neigiama. Bet, anot S.Krėpštos, per ilgą laikotarpį fiksuojama teigiama grąža.

„Neapgalvotų sprendimų rizikos – labai didelės. Atsisakius šios sistemos, ją reformavus taip, kad kaupiančiųjų liktų labai mažai, to kaina būtų 30 proc. mažesnės pajamos būsimiems pensininkams“, – aiškino S.Krėpšta.

„Kaupimo sistema – pensijų sistemos dalis. Nekyla diskusijų, kodėl negalima pasitraukti iš „Sodros“ sistemos. Lygiai taip pat ir čia: jei mūsų tikslas – pasiekti Vakarų lygio pensijas, sistema turi veikti taip, kaip ji veikia ir kitose šalyse“, – kalbėjo S.Krėpšta.

Kitų šalių pavyzdžiai

Anot S.Krėpštos, Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Švedijoje ir Latvijoje pensijų kaupimas privalomas. Privalomos įmokos kaupimui siekia apie 10 proc. nuo pajamų.

LB atstovas išskyrė Švedijoje. Čia pensijų sistemą sudaro trys pakopos. I pakopa – einamųjų mokėjimų sistema, tačiau joje yra 2,5 proc. lėšų nuo atlyginimo, kurios nukreipiamos į kaupiamąją dalį ir investuojamos į finansų rinkas. II pakopa – pusiau privaloma. Darbdavių įmokomis, kurios varijuoja nuo 4,5 proc. iki 30 proc., lėšos kaupiamos finansų rinkose. III dalis – savarankiškas kaupimas.

Nei vienoje EBPO valstybėje, anot S.Krėpštos, nėra sistemos, kad galiotų tik bazinė pensija, „Sodros“ pensijų atitikmuo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.