„Verslo sveikata šiuo metu labai gera, dauguma bendrovių pernai gavo rekordines pajamas ir pelnus“, – kalbėjo banko „Swedbank“ Kauno verslo bankininkystės centro direktorius Saulius Drasutis.
Pasak jo, daugiau nerimo būta pirmąjį ketvirtį, o vėliau įmonės sėkmingai pakeitė pagrindinės veiklos kryptį iš Rusijos į Europos šalis.
Pastaruoju metu itin aktyviai pakaunėje statomi logistikos centrai, plečiasi informacinių technologijų bendrovės. Pastarosios veiklos apimtis galėtų dar labiau išplėsti, jeigu rastų pakankamai darbuotojų ir veiklai tinkamų biurų.
D.Drasučio žiniomis, Kauno miesto ir rajono savivaldybės labai sėkmingai vykdė numatytus metų biudžetus, todėl galima tikėtis, kad 2016 metais jos kartu su Europos Sąjungos fondų parama imsis naujų didelių projektų, o tai taps nauju postūmiu verslui.
Ištikimi gryniesiems pinigams
„Swedbank“ atstovas mano, kad didžiausi iššūkiai 2016-aisiais laukia eksportuotojų, mat didėja darbuotojų atlyginimai, kurių augimo sparta atsilieka nuo darbo našumo augimo.
„Veiklai vidaus rinkoje tai neturės didelės įtakos, tačiau rezervų teks ieškoti įmonėms, siekiančioms sutarčių su pasaulinio lygio verslo milžinais“, – svarstė S.Drasutis. Gali atsitikti taip, kad užsakovai pasisuks į šalis, kuriose darbo jėga yra pigesnė.
„Kitąmet bendrasis vidaus produktas daugiausia augs vidaus vartojimo sąskaita, tačiau sėkmingas eksportas yra naudingas daugeliu atžvilgių“, – kalbėjo S.Drasutis.
Kauno nekilnojamojo turto rinkoje – taip pat smagios naujienos. Vien „Swedbank“ išduotų naujų būsto paskolų skaičius šiemet padidėjo apie 30 procentų ir jokių pavojų šioje rinkoje kol kas nematyti.
Pasak S.Drasučio, kauniečiai lieka ištikimi pomėgiui turėti grynųjų pinigų – nors atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis dažnėja, grynųjų pinigų kiekis Kaune yra neįtikėtinai didelis.
Tiekėjai tapo ir gamintojais
Ką pernai pavyko nuveikti Kauno verslui ir kokius pokyčius pajuto vartotojai?
2015-aisiais itin reikšmingų pokyčių įvyko Kauno savivaldybės valdomos įmonės „Kauno energija“ veikloje – centralizuotai šilumą tiekianti bendrovė tapo itin svarbiu žaidėju ir jos gamybos rinkoje.
Sausio mėnesį buvo užkurtas, o po poros savaičių pradėtas naudoti antrasis „Šilko“ katilinės biokuro deginimo įrenginys. Beveik tuo pačiu metu pradėti naudoti nauji „Kauno energijai“ priklausantys Petrašiūnų elektrinės ir buvusios užkonservuotos „Inkaro“ katilinės biokuro katilai.
Rekonstruotoje „Inkaro“ katilinėje pastatyti 2 nauji kiekvienas po 8 megavatus (MW) galios vandens šildymo katilai su 4 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu. Bendra katilinės galia sudaro 20 MW. Petrašiūnų elektrinėje pastatyti 2 po 12 MW galios vandens šildymo katilai su 6 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu. Bendra katilinės galia sudaro 30 MW.
Šiais naujais įrenginiais bus galima pagaminti iki 22 proc. viso Kauno integruotame tinkle suvartojamo šilumos kiekio.
Kartu su naujuoju „Šilko“ katilinės katilu „Kauno energija“ dar praėjusį šildymo sezoną į Kauno šilumos gamybos rinką įliejo net 62 MW naujų biokuro galių. Pastačius ir pradėjus naudoti naujas „Kauno energijos“ biokuro katilines, iš biokuro pagaminamos šilumos dalis Kaune šildymo sezono metu padidėjo iki 70–80 proc.
Šių naujų biokuro galių atsiradimas Kauno šilumos gamybos rinkoje padidino konkurenciją tarp šilumos gamintojų ir leido daugiau nei perpus sumažinti šilumos kainą kauniečiams, palyginti su buvusia aukščiausia.
Projektai įgyvendinti panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, gautą iš Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA). Visiems šiems trims projektams įgyvendinti buvo gauta apie 4,64 mln. eurų ES parama.
Tarifai spėriai nusirito žemyn
Investicijų poveikį greitai pajuto ir kauniečiai. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, pernai kovą šiluma daugiausia pigo Kaune – 15 proc., arba 1,07 euro ct/kWh. Balandį „Kauno energijos“ tiekiamos šilumos kaina buvo mažiausia tarp visų didžiųjų miestų ir tapo viena mažiausių Lietuvoje.
Vidutinė šilumos kaina Kaune 2014 metais buvo 6,14 euro ct/kWh be PVM, 2015 metais – 5,08 euro ct/kWh be PVM, t. y. 17,26 proc. mažesnė.
Gruodį „Kauno energijai“ priklausančioje „Šilko“ katilinėje paleistas naujas 9 MW galios biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas, kurio įrengimas iš dalies finansuotas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo.
Naujasis katilas pastatytas vietoj nusidėvėjusio, nuo 1959 metų veikusio vandens šildymo katilo, prijungus jį prie 2013 metais pastatytos biokuru kūrenamos pakuros. Naujasis katilas bus apie 10 proc. efektyvesnis už senąjį.
Po rekonstrukcijos bendra „Šilko“ katilinės biokuro katilų galia su kondensaciniu ekonomaizeriu sudarys apie 21 MW. Projekto vertė kartu su 2013 metais įrengta pakura, kuro ūkiu bei kita įranga iš viso sudaro apie 4,2 mln. eurų, ir tai yra pigiausias tokio dydžio objekto projektas Kaune. Apie 1,2 mln. eurų iš šios sumos sudaro ES struktūrinių fondų parama. Dar 150,5 tūkst. eurų sudarys parama iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo. Tai pinigai, kurių nereikės sumokėti kauniečiams.
Įrengus dar ir šį naują biokuro katilą, „Kauno energija“ 2015-aisiais tapo daugiausia šilumos gamybos įrenginių ir galių įdiegusia šilumos tiekimo bendrove Lietuvoje.
Nauja trasa naujakuriams
Įmonė aktyviai dirba plėsdama naujų klientų sąrašą.
Per 2015 metus prie „Kauno energijos“ centralizuoto šilumos tiekimo tinklo prisijungė dar 18 naujų vartotojų, kurių bendra vartojamoji galia sudaro 14,74 MW. Tarp šių vartotojų – Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, bendrovė „Baltic Shopping Centers“.
Gruodžio mėnesį „Kauno energija“, siekdama plėsti savo vartotojų rinką, pradėjo tiesti naują šilumos tiekimo trasą į statomą Brastos gyvenamųjų namų kvartalą Kaune. Pagal projektą bus nutiestas 487 metrų ilgio 200 mm skersmens vamzdynas, kuriuo šiluma bus tiekiama į statomą gyvenamųjų namų kvartalą Brastos gatvėje.
Pagal viešai skelbiamą informaciją, šiame kvartale bus pastatyta 10 daugiabučių namų, kuriuose bus apie 500 butų. Juose planuojama įrengti apie 4,4 MW bendros vartojimo galios įrenginių. Šalčiausiu metų laiku naująja trasa bus galima patiekti iki 10 MW šilumos srautą, tad esant poreikiui prie naujos trasos bus galima prijungti dar daugiau naujų vartotojų.
Nupirko Sargėnų šilumos ūkį
Rugsėjį pasirašyta trišalė Kauno miesto Sargėnų mikrorajono šilumos ūkio pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią bendrovė „Litesko“ pardavė, o „Kauno energija“ nupirko šilumos ūkio įrangą ir nekilnojamąjį turtą. Sargėnų šilumos ūkį sudaro 8 visiškai automatizuotos dujinės vandens šildymo katilinės, įrengtos 1998 metais.
Vietiniais šilumos tinklais iš jų tiekiama šiluma vienam arba keliems namams.
Sargėnų šilumos ūkis įsigytas atsižvelgiant į tai, kad privatus operatorius bendrovė „Litesko“ atsisakė ketinimų investuoti į jo atnaujinimą, o Kauno miesto savivaldybė, vadovaudamasi LR šilumos ūkio įstatymo nuostatomis, privalo organizuoti ir užtikrinti tinkamą šilumos ir karšto vandens tiekimą vartotojams savo teritorijoje.
Dar viena reikšminga investicija laukia Jurbarke. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) suderino planuojamas „Kauno energijos“ investicijas už daugiau nei 2,1 mln. eurų įrengti biokuro katilą Jurbarko katilinėje. Joje gaminama šiluma tiekiama Jurbarko miesto gyventojams, įstaigoms ir įmonėms. Pastačius 5 MW galios biokuro vandens šildymo katilą su 1 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu, išankstiniais skaičiavimais, šilumos kaina vartotojams vidutiniškai sumažės 0,058 ct/kWh.
Padidino ekipažų skaičių
Saugos tarnybos „Likurgas“ vadovui Kęstučiui Rudžioniui 2015-ieji įsiminė išaugusiu klientų skaičiumi. Jų gretos pagausėjo apie 12,5 procento.
„Atsakingu darbu ir požiūriu į klientus išsiskiriančių bendrovių paslaugos populiarėja, nes daugėja privačių statybų. Žmonės keliasi iš daugiabučių į miesto pakraščius ir net 85–90 procentų naujos statybos būstų įsirengia signalizacijos sistemas bei patiki apsaugą saugos tarnyboms“, – aiškino K.Rudžionis.
Daugėjant klientų, „Likurgui“ teko didinti ir greitojo reagavimo ekipažų skaičių. Tokiu būdu siekiama užtikrinti dar kokybiškesnį – greitesnį reagavimą. Papildomas antras ekipažas šiemet skirtas Garliavai ir miestelio apylinkėms.
Pasak K.Rudžionio, „Likurgas“ yra vienintelė saugos tarnyba, kuri ištisus metus visą parą skiria budintį ekipažą Romainių, Giraitės bei Užliedžių krašte. Romainių gyventojai tuo džiaugiasi jau 3 metus.
„Likurgas“ tęsia tradicijas talkinti įvairių renginių metu – saugos tarnybos darbuotojai vasarą rūpinosi apsauga S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo 100 metų jubiliejaus šventės metu, taip pat užtikrina apsaugą A lygoje dalyvaujančio futbolo klubo „Spyris“ namų rungtynių metu, remia futbolo klubus „Garliava“, „Girionys“ ir kitus klubus. Taip prisideda prie futbolo vystymosi Lietuvoje.
Įvertino klientų pasiūlymus
Lietuvos pirkėjams gerai žinoma įmonė „Meistro kodas“, gaminanti prekės ženklu „Klasika“ pažymėtus šiltnamius bei stogelius „StarkeDACH“, 2015 metais gaminių asortimentą papildė nauju namelio formos šiltnamio modeliu „Klasika House“.
Naujo modelio šiltnamyje „Klasika House“ puikiai tinka auginti įvairias kultūras. Šiltnamio komplektacijoje: priekyje durys iš dviejų varstomų dalių, gale – orlaidė, polikarbonato lakštai apkaustyti aliuminio profiliais, su aliumininiu kraigu ir pamatiniu pagrindu.
Šiltnamis dengtas šiuolaikiška ir ilgaamže 6 milimetrų storio kanalinio polikarbonato danga.
Vis didėjančio klientų būrio pageidavimai bei pasiūlymai skatina įgyvendinti ir pateikti rinkai tai, ko būtent jai reikia. Išplėsti bei automatizuoti gamybos pajėgumai leido įmonei įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.
Automatizuota gamybos linija užtikrina kokybę bei operatyvumą. Gamyboje naudojamos tik aukštos kokybės, Europos gamintojų tiekiamos medžiagos, todėl šiltnamiai „Klasika“ eksportuojami į Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją, Austriją, Vokietiją, Baltarusiją ir kitas šalis, nes lietuviški gaminiai atitiko keliamus aukštos kokybės bei patrauklios kainos reikalavimus.
Įmonei „Meistro kodas“ suteiktas „Stipriausi Lietuvoje 2015“ sertifikatas.
Klinikoje – įkurtuvės
Viena didžiausių ir ilgiausiai veikiančių implantologijos ir odontologijos klinikų Kaune „Neodenta“ nuo naujų metų sausio mėnesio pradžios planuoja reikšmingai atsinaujinti.
Bus atidarytas visiškai naujas dienos stacionaras, kurį sudarys operacinė, priešoperacinė ir pooperacinės palatos, du chirurginiai kabinetai bei kompiuterinės tomografijos kabinetas.
Visą šį pusmetį vyko intensyvūs statybų darbai, prie esamos klinikos buvo statomas naujas klinikos blokas, kurio bendras plotas siekia 140 kvadratinių metrų. Kur kas patogiau galės jaustis pacientai, kuriems bus atliekamos burnos ertmės chirurginės procedūros: sriegiami dantų implantai, šalinami retinuoti dantys, taip pat dantų cistos, priauginamas žandikaulio kaulas, atliekamos burnos ertmės plastikos operacijos.
Šios procedūros sudėtingos, todėl pacientams bus skiriama daugiau dėmesio, jų poreikiams – speciali komforto zona. Pavyzdžiui, atskiroje palatoje prieš operaciją jie galės atsipalaiduoti, o atlikus operaciją dar kurį laiką bus stebimi medikų, todėl galės ramiai atsigauti po narkozės pooperacinėje palatoje.
Naujo „Neodentos“ bloko įkurtuvės padės sutrumpinti pacientų eiles.
Klinikoje taip pat bus teikiamos naujos paslaugos, viena jų – medicininė veido estetika, kuri betarpiškai susijusi su dantų estetika. „Neodentos“ specialistai galės pasiūlyti procedūrų, susijusių su veido atnaujinimu: biorevitalizaciją, liftingą naudojant kraujo plazmą, naikins raukšles hialurono užpildais, botulino toksinu, atliks lūpų korekciją.
Pacientai, kuriems bus atliekamos sudėtingos operacijos naujajame operaciniame bloke, galės gauti narkozę ir jiems bus suteikta visa pooperacinė slauga ir priežiūra.
Klinikoje darbas vyksta vienu metu ir po vienu stogu. Taip galima pasiūlyti kokybiškiausias paslaugas ir profesionalų dantų gydymą.
Lankytojams įtiko idėjos
Praėjusią vasarą Kauno centre duris atvėręs restoranas „Višta puode“ iš karto sulaukė didelio klientų susidomėjimo.
Pasiteisino visos šeimininkų pasiūlytos idėjos: įrengtos trys skirtingos erdvės pagal kiekvieno skonį, ankstyva darbo laiko pradžia (viena iš erdvių – svetainė dirba nuo 7 valandos 30 minučių), naudojami ūkininkų bei smulkiųjų gamintojų tiekiami produktai, atkuriami mamų ir senelių receptai, šiuolaikiška lietuviško maisto patiekimo interpretacija, visada šviežias ir niekada mikrobangų krosnelėje nešildomas (tokio daikto net nėra restorano virtuvėje) maistas, degustacinės vakarienės, bare siūlomas asortimentas, kokio daugiau niekas Kaune neturi.
„Nuostabus maistas, tobulas aptarnavimas, jaukus interjeras ir dėmesys detalėms. Puiki vieta patiems prisiminti sodrų lietuviškų patiekalų skonį ir, žinoma, svečiams iš užsienio pristatyti patiekalus, kuriais galime pasigirti.
Koks geras jausmas apima lankantis čia, kai viskas taip tikra, nesumeluota“, – vienos lankytojos komentaras apie restoraną „Višta puode“ negali nedžiuginti šeimininkų.
Pasak jų, galima vardyti ir kitus išskirtinumus, kad lankytojams neliktų abejonių, jog tai vieta, skirta išmanantiems apie maistą ir gėrimus bei jų vartojimo kultūrą.
„Mūsų virtuvės meistrai kuria įkvėpti tradicijų. Patiekalai ruošiami iš sezoninių produktų, randamų gamtoje bei užaugintų ūkininkų.
Maistas gaminamas su išskirtiniu požiūriu ir meile klientui“, – apie restorano veiklos ypatumus kalbėjo jo savininkas Egidijus Trumpa.
Katilinės kyla ir Kaune
Daugelyje pasaulio kraštų gerai žinoma Kauno įmonė „Axis Industries“ nenusižengė taisyklei didinti užimamą rinkos dalį. 2015 metais ji išplėtė savo produktų bei paslaugų eksportą į 12 naujų šalių.
Atokiausiuose planetos kampeliuose, net 40 šalių, veikianti bendrovė neužmiršta esanti Kauno bendruomenės dalis, joje dirba net 1000 kauniečių.
Savo produktais „Axis Industries“ aprūpina ne tik tolimas šalis. 2015 metais įmonė pagamino per 100 tūkstančių mechaninių ir elektroninių vandens skaitiklių bei 20 tūkstančių ultragarsinių skaitiklių.
Beveik 200 tūkstančių „Axis Industries“ apskaitos prietaisų veikia kauniečių namuose ir biuruose.
Net 12 katilinių statybas 2015 metais užbaigusi bendrovė darbavosi ir Kaune. Kauno apskrityje „Axis Industries“ įmonių grupė iš viso yra pastačiusi daugiau kaip 15 biokuro katilinių, kurios mažina taršą ir leidžia kvėpuoti švaresniu oru.
Įmonėms reikės efektyvinti veiklą
Benjaminas Žemaitis
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas
„Nepaisant gausybės veiksnių – krizės Graikijoje ir Rusijoje, pabėgėlių keliamų problemų ir euro atsiradimo, Kauno verslo būklė išliko stabiliai gera.
Euro atsiradimas Lietuvoje verslo valtį pasiūbavo tik pirmąjį ketvirtį, o vėliau verslininkai išties pajuto vieningos valiutos naudą – kolegų Europoje pasitikėjimas Lietuva smarkiai padidėjo.
Šalies viduje paslaugos brango iš esmės dėl dviejų veiksnių. Jos buvo bene pigiausios Europos Sąjungoje, taip pat brango darbo jėga. Nusistovėjo nauja psichologinė riba – atlyginimas turi siekti 1000 eurų per mėnesį.
Tokiomis sąlygomis būtina didinti darbo efektyvumą, tačiau verslininkai atsiremia į darbo jėgos stygių. Turbūt kritiškiausioje situacijoje atsidūrė transporto įmonės, nerandančios vilkikų vairuotojų. Vis dar menka norinčiųjų dirbti motyvacija, mat dalis verslo vis dar renkasi veiklą šešėlyje.“
