Per skaudžią nelaimę vienas vilkikų taip paslydo, kad išlaužęs atitvarą kirto skiriamąją juostą, išlėkė į priešpriešinę kelio dalį ir su didžiule jėga rėžėsi į kitą sunkiasvorę transporto priemonę. Niekuo dėtas jos vairuotojas žuvo liepsnose, o be tėvo liko kartu važiavęs keturiolikmetis sūnus.
Šios šeimos tragedija dar kartą atkreipė dėmesį į kiekvieną žiemą Lietuvoje besikartojančias nelaimes, kai slidžiame kelyje žūva žmonės.
Tokios nelaimės nebuvo matę
Aiškindamasis nelaimės priežastis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pirmadienį kalbėjo su kelių prižiūrėtojų atstovais.
Magistralinius kelius prižiūrinčios įmonės „Automagistralė“ direktorius Vladislavas Molis neslėpė, kad tokio masto avarija apstulbino ir visko mačiusius kelininkus. „Vilkikas sulaužė 100 metrų atitvaro, pervažiavo 12 metrų pločio skiriamąją juostą, o iš Klaipėdos važiavusių transporto priemonių vairuotojai nespėjo staigiai sureaguoti“, – aiškino jis.
Pašnekovas patvirtino tai, ką iš karto po avarijos pasakojo ją sukėlęs vairuotojas. Tą naktį buvo ypač slidu. Po vidurnakčio apie 30 km ilgio ruože iškrito lijundra ir kelias apledėjo.
Naktį kelias nebarstomas
Nuo 115-ojo kilometro A1 magistralė prižiūrima pagal antrąjį lygį, t.y. druskos barstytuvai visą naktį nedirba. Į pirmąjį reisą jie privalo išvažiuoti tik 4 val. ryto.
V.Molis aiškino, kad su darbuotojais sutarta esant reikalui išvažiuoti ne ketvirtą, o antrą valandą nakties, tačiau ir tai pasirodė per vėlu. Lemtingoji avarija įvyko naktį iš ketvirtadienio į penktadienį apie 1 val. 35 min.
Anksčiau, 2006–2008 metais, kai kelių priežiūrai buvo skiriamas gausesnis finansavimas, visa A1 magistralė buvo prižiūrima pirmuoju lygiu ir barstoma ir valoma visą parą. Dabar visą parą sniego valytuvai važinėja tik tarp Vilniaus ir Kauno, iki Sitkūnų.
„Nuo 115-ojo kilometro, sankryžos su „Via Baltica“, A1 eismo intensyvumas labai mažėja. Priežiūros lygis sumažintas pagal intensyvumą dėl mažo finansavimo“, – tvirtino pašnekovas.
Atitvarai – tik lengvosioms mašinom
Vilkiko vairuotojas sunkiasvorės transporto priemonės slidžiame kelyje galėjo nesuvaldyti dėl provėžų – nelaimės vietoje kelias giliai išvagotas.
Nevaldomą automobilį turėjo sulaikyti kelio viduryje buvę plieniniai atitvarai, bet, pasirodo, jie sustabdo tik lengvąsias mašinas. Vilkikas atitvarus išplėšė lyg jų nebūtų buvę.
„Atitvaras tam nepritaikytas, jis skirtas sulaikyti lengvąjį automobilį, bet itin pavojingose vietose – ant viadukų, posūkiuose – atitvarai turi būti tokie tvirti, kad išlaikytų sunkiasvorį vilkiką“, – svarstė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Skirmantas Skrinskas.
Važiavo vienas paskui kitą Avarijos mastą dar labiau padidino tai, kad vilkikai Kauno kryptimi važiavo kolona labai arti vienas kito. Todėl kai į vieną jų rėžėsi iš priešpriešinės eismo juostos atlėkęs vilkikas, kiti du vairuotojai nespėjo laiku sustabdyti. Vienas iš jų nuslydo į griovį ir apsivertė, o kitas sustojo ant žolės.
„Vairuotojai, taupydami degalus, važiuoja labai arti vienas kito, bet taip nesaugu, nes nelaimės atveju nespėja sureaguoti“, – tvirtino R.Sinkevičius. Taip pat jis pabrėžė, kad vilkikams važiuojant labai arti vienas kito labiau ardomas asfaltas. Ministras pripažino, kad mūsų šalies keliai ir taip nepritaikyti tokiam didžiuliam eismo srautui.
Po nelaimės sustiprintos prižiūrėtojų pajėgos
V.Molis patvirtino, kad baisi nelaimė paskatino sustiprinti kelius valančių brigadų pajėgas. „Iki pavasario „Automagistralė“ išlaikys budinčias brigadas. Jos darbą pradės ne antrą ar trečią valandą nakties, bet atsiradus ekstremaliems eismo sąlygų pokyčiams“, – tvirtino LKAD vadovas.
Tačiau V.Molis įspėjo, kad sningant ar pašalus kelio neįmanoma iškart nuvalyti. „Kelyje Vilnius–Klaipėda dirba penkios brigados. Brigada turi 4–5 automobilius barstytuvus. Jie per 2–2,5 val. įveikia savo maršrutą, o jei ir toliau sninga, važiuoja dar vieną ratą. Mūsų žmonės visada važiuoja slidžiu keliu, jie privalo tai įvertinti ir negali skubėti“, – sakė jis.
„Staiga su barstytuvu kelyje atsirasti neįmanoma – per pusvalandį jis atvažiuoja, o dar pusantros valandos prireikia, kol druska suveikia. Lietuvos žiemos sąlygomis norint kelią padaryti neslidų reikia dviejų valandų“, – V.Moliui antrino S.Skrinskas.
Ateityje laukiama šiluminių žemėlapių
R.Sinkevičius ir LAKD vadovas tvirtino, kad netolimoje ateityje vairuotojai galės geriau žinoti, koks kelias jų laukia, o kelių prižiūrėtojai aiškiai matys, kuriuos ruožus reikia skubiai barstyti. Nuo 2016 metų planuojama pradėti šiluminį magistralinių kelių kartografavimą.
Šiluminiame žemėlapyje turėtų būti rodoma apie 1,7 tūkst. pagrindinių Lietuvos kelių dangos temperatūra, pagal kurią bus galima spėti, kuriuose ruožuose formuojasi plikledis. Apie kelio būklę turėtų būti pranešama dinaminiais kelio ženklais ir per radiją.
