„Dažniausiai pakanka kaimyno skundo ar atsitiktinio patikrinimo“, – tokius plovėjus įspėjo teisininkė bei mediatorė Raimonda Joskaudienė.
Anot jos, ne viskas, kas patogu, yra teisėta. O automobilių plovimas Lietuvoje yra reguliuojamas.
„Vien todėl, kad turite žarną, kibirą ir savo kiemą, dar nereiškia, kad transporto priemonę galima plauti bet kur“, – komentavo teisininkė.
Susiję straipsniai
R. Joskaudienė vardijo, kad automobilius galima plauti specializuotose arba savitarnos plovyklose bei kitose vietose, kur nuotekos yra surenkamos ir tvarkomos pagal reikalavimus. Mat vanduo su nešvarumais negali patekti į aplinką.
Tuo metu daugiabučių kiemuose, gatvėse, stovėjimo aikštelėse, vandens telkinių pakrantėse, miškuose ir bet kur, kur vanduo subėga į gruntą ar kanalizaciją, transporto priemones plauti draudžiama. Net ir paprastas jų perliejimas vandeniu yra laikomas plovimu.
Pasak mediatorės, tokiais atvejais nuo automobilių nuplaunami alyvos ir kuro likučiai, kelių druskos bei cheminės medžiagos gali patekti į gruntą ar vandens telkinius ir sukelti aplinkos taršą.
Baudos už tokį neatsakingą elgesį siekia nuo 20 iki 140 Eur, o pakartotinai – net iki 600 Eur.
„Didžiausia klaida – manyti, kad „mano kiemas lygu mano taisyklės“. Teisiniu požiūriu svarbiausia ne vieta, kuri jums priklauso, o poveikis aplinkai. Plovykla kainuoja kelis eurus. Bauda – keliasdešimt ar net šimtus“, – įspėjo teisininkė mediatorė R. Joskaudienė.



