Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog naktinių autobusų maršrutai nutraukti 2020 m. pavasarį.
2020-aisiais „Kauno autobusai“ paskelbė apie maršrutų tvarkaraščių pokyčius ir kai kurių viešojo transporto maršrutų nutraukimą – tarp jų ir naktinių autobusų atsisakymą. Buvo atsisakyta 24,27 ir naktinių – 13N, 14N, 37N autobusų.
Taip pat Kaune pakeisti maršrutų tvarkaraščiai: 3, 6, 29G, 33, 34G, 37, 54, 57G, 68 autobusų ir visų troleibusų (išskyrus 2, 4, 8, 10 maršrutus) maršrutų darbo dienų eismo tvarkaraščiai. Minėtuose maršrutuose autobusai ir troleibusai darbo dienomis važiavo rečiau.
Naktinių autobusų panašiu metu atsisakė ir Vilnius – tuo metu jų eksploatacija buvo itin apsunkinta dėl karantino metu taikytų griežtų keleivių vežimo sąlygų.
Vis dėlto, Vilniuje, kaip skelbė naujienų portalas madeinvilnius.lt, naktiniai autobusai vėl pradėjo važiuoti nuo 2022 m. liepos 29-osios.
„Nuo liepos 29 d. Vilniuje pradeda važiuoti naktiniai autobusai, kurie iš penktadienio ir iš šeštadienio naktimis sostinės gyventojus veš 5 skirtingais maršrutais, aprėpiančiais didžiąją dalį miesto gyvenamųjų rajonų.
Vasarai persiritus į antrąją pusę – mieste daugėja iš atostogų grįžtančių gyventojų, todėl savaitgaliais ir vėl suaktyvėja naktinis miesto gyvenimas“, – skelbė portalas madeinvilnius.lt.
Naktinių autobusų sugrąžinti Kaune neplanuoja
Portalas „Kas vyksta Kaune“ dar 2024 m. vasarį domėjosi, ar Kauno savivaldybė planuoja sugrąžinti naktinius maršrutus. Tuo metu Kauno savivaldybė nurodė, jog sugrąžinti naktinių maršrutų greitu metu neplanuoja.
Panašaus atsakymo portalas sulaukė ir 2025 m. sausį. Nors pateiktuose klausimuose buvo prašoma nurodyti, kaip gi vertinamas naktinių maršrutų poreikis, į šią klausimo dalį atsakyta nebuvo.
„Naktinių maršrutų sugrąžinti neplanuojame, nes jais buvo pervežama labai mažai keleivių“, – pateiktame atsakyme nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Tiesa, 2024 m. naktiniai maršrutai buvo laikinai sugrąžinti vienai dienai – naujųjų metų išvakarėse.
Tuomet iš stotelių „Studentų skveras“ ir „Nacionalinis Kauno dramos teatras“ kursavo keli skirtingai autobusai ir troleibusai. Šios transporto priemonės kursavo iki maždaug 1 valandos nakties.
Kainodara išliks panaši
Didelių pokyčių nenumatoma ir viešojo transporto kainodaroje.
Dar spalį, vykstant Seimo rinkimų bumui, portalas „Kas vyksta Kaune“ klausė Kauno miesto savivaldybės, ar ši matytų poreikį įgyvendinti nemokamo viešojo transporto idėją. Šią idėją yra siūlę skirtingi politikai – paskutinį kartą tai siūlė „valstiečių“ kandidatas į merus Aurelijus Veryga, galiausiai 2023 m. vykusių mero rinkimų metu pirmame ture pralaimėjęs dabartiniam Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui.
Nemokamas viešasis transportas veikia daugiausiai mažesnėse Lietuvos savivaldybėse – nuo 2024 m. kovo nemokamu viešuoju transportu gali naudotis Skuodo ir Joniškio rajonų gyventojai, kiek anksčiau paslauga galėjo naudotis Akmenės, Lazdijų, Mažeikių, Rokiškio, Tauragės ir kitų savivaldybių gyventojai.
Užsienyje rasime pavyzdžių, kai nemokamai viešuoju transportu gali naudotis ir didesniųjų miestų gyventojai – štai Taline viešasis transportas yra nemokamas šalies piliečiams (bet ne turistams).
Nemokamu viešuoju transportu gali naudotis ir Serbijos sostinės Belgrado gyventojai, o šio miesto populiacija siekia daugiau kaip 1,3 mln. gyventojų.
Visgi kol kas Kauno savivaldybė nemokamo viešojo transporto idėjos nesvarsto.
„Nemokamo viešojo transporto idėjos kol kas nesvarstome. Keleivius siekiame pritraukti paslaugų kokybe. Taip pat šiuo metu taikomos lengvatos moksleiviams, studentams, neįgaliems asmenims, 70 metų ir vyresniems asmenims, vaikams“, – nurodė M. Matusevičius.
Tačiau Kauno savivaldybė taip pat teigia, jog nemato poreikio didinti viešojo transporto bilietų kainų.
„Bilietų kainos paskutinį kartą buvo keistos 2018 m. Nuo to laiko minimalus atlyginimas padidėjo 2,7 karto, energetinių išteklių kainos didėjo (nuo sausio 1 d. padidėjęs dyzelinio kuro akcizas). Vertinsime šiuos faktorius, tačiau artimiausiu metu pakeitimų neplanuojame“, – teigė M. Matusevičius.
Šiek tiek kitaip atsakė keleivius miesto autobusais ir troleibusais vežanti savivaldybei pavaldi įmonė UAB „Kauno autobusai“.
Pateiktame atsakyme nurodoma, jog bilietų kainos nesikeitė nuo 2017 m., atlyginimai augo, o didesnės pajamos leistų gerinti viešojo transporto paslaugų kokybę.
„Kauno viešojo transporto bilietų kainos nesikeitė nuo 2017 m. rugpjūčio mėn., todėl jas peržiūrėti būtų logiška.
Tam įtaką darytų ne tik makroekonominiai veiksniai, kylantys atlyginimai (minimalus atlyginimas nuo to 2017 metų padidėjo 2,7 karto), energetinių išteklių kainos (nuo sausio 1 d. padidėjęs dyzelinio kuro akcizas), bet ir poreikis gerinti viešojo transporto paslaugų kokybę.
Tačiau ar galėtų būti didinamos bilietų kainos, sprendžia Kauno miesto savivaldybė“, – pateiktame atsakyme nurodė UAB „Kauno autobusai“ atstovė.
Šiuos klausimus portalas „Kas vyksta Kaune“ uždavė paaiškėjus, jog Vilniaus miesto savivaldybė svarsto nuo šių metų liepos 1-osios dienos kone dvigubai padidinti viešojo transporto bilietų kainas.
Viltis deda į tramvajų
Nors nemokamo viešojo transporto ar naktinių autobusų sugrįžimo kauniečiai tikėtis negali, iki 2030 metų darnaus judumo planą įgyvendinantis Kaunas svarsto ir kitas galimybes, kaip būtų galima sumažinti automobilių skaičių gatvėse.
Štai savivaldybės užsakymų atlikta galimybių studija parodė, jog Kaunui tinkamiausias transportas būtų tramvajus. Buvo sudarytos ir preliminari tramvajaus linija.
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis laikosi pozicijos, jog tramvajus būtų Kaunui tinkamas sprendimas – tai esą rodo ir anksčiau minėtų Europos miestų patirtys.
Tačiau meras pabrėžia, jog tramvajus Kaune būtų įmanomas tik tuomet, jei prie projekto prisidėtų ir centrinė valdžia.
„Žinau, kad tramvajaus infrastruktūros įrengimas nėra pigus. Kaunas galimybę įsirengti tramvajų svarstys, jeigu bus užtikrintas finansavimas iš valstybės lėšų arba sulaukta Europos sąjungos paramos – taip, kaip daroma visoje Europoje.
Nors Breša ar Torunė yra bene dvigubai mažesni už Kauną, tačiau tramvajų projektus sėkmingai vykdo „nuo nulio“ ir mato didelę perspektyvą šiai transporto rūšiai. Pagrindinis jų argumentas – transportu perkrautų gatvių atlaisvinimas.
Gaila, jog lig šiol valstybė su Europos sąjungos institucijomis šiuo klausimu nesiderėjo. Turėdami studijos pateiktus siūlymus ir miestų partnerių pavyzdžius kalbėsimės su centrine valdžia dėl galimo Europos sąjungos lėšų skyrimo. Su šia Vyriausybe tikimės konstruktyvaus darbo“, – portalui pateiktame komentare nurodo V. Matijošaitis.