Vyresnio amžiaus žmonės nėra tie eismo dalyviai, kurie piktybiškai pažeidinėdami taisykles keltų pavojų aplinkiniams, tačiau apie savo pačių saugumą ne visuomet pagalvoja.
Ilgesnis vairuotojo reakcijos laikas ir pablogėjęs regėjimas gali iškrėsti šunybę pačiu netinkamiausiu laiku. O jei prie to prisideda elementarus atidumo trūkumas, galime laukti nelaimės.
Skaudūs įvykiai
Šį pavasarį apmaudžiomis aplinkybėmis žuvo mažiausiai du vyresnio amžiaus vairuotojai.
Kovo 29-osios rytą skaudi nelaimė įvyko Raseinių rajone. Čia žuvo automobilį „Volkswagen Golf“ vairavusi 58 metų moteris.
Sukdama iš šalutinio kelio ji nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Audi A6“. Smūgis buvo stiprus, o „Golf“ vairuotoja nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.
Kita šiurpi avarija balandžio 4 dieną įvyko magistralėje „Via Baltica“. Prienų rajone, ties Čiurlių kaimu, susidūrus sunkvežimiui DAF ir „Citroën“ žuvo lengvuoju automobiliu vykusi garbaus amžiaus keleivė.
Į nelaimės vietą buvo skubiai išsiųstos trys greitosios pagalbos brigados, tačiau medikams atvykus į nelaimės vietą 72 metų moteris buvo jau mirusi.
„Citroën“ vairavęs 79 metų vyras per avariją buvo sužalotas, tačiau sąmonės neprarado. Avarija įvyko senyvo amžiaus vairuotojui nepraleidus pagrindiniu keliu važiuojančio sunkvežimio.
Suprato savo klaidą
Vairavimo mokyklos „Juronas“ instruktorius ir mokymų vadovas Vytautas Šantaras pažymėjo, kad eismo dalyvio elgesį kelyje lemia ne tiek jo amžius, kiek charakterio savybės. Jei žmogus supranta, kaip turi elgtis atsakingas vairuotojas, visuomet išliks saugus.
73 metų vyras iki šiol dirba mėgstamą darbą – moko kitus vairuoti. Jis prisipažino, kad pats jaunystėje buvo patrakęs vairuotojas.
Kaip tikras užkariautojo geną turintis lietuvis neleisdavo, kad kas nors būtų greitesnis už jį. Jei kas nors aplenkdavo, siekdavo atsakyti tuo pačiu.
„Dabar žilas plaukas mane pristabdo. Suprantu, kad vienas iš dviejų kelyje susitinkančių vairuotojų turi būti protingesnis, ir renkuosi tokią poziciją“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pripažįsta, kad su amžiumi tapo tingus vairuotojas. Jau ne visada aikštelėje automobilį į stovėjimo vietą pastato atbulomis.
Tačiau iki šiol sėda prie bet kokios transporto priemonės, įskaitant mokomąjį įmonės sunkvežimį.
Negali būti ramūs
Kalbėdamas apie minėtų avarijų aplinkybes jis pažymėjo, kad pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai negali būti ramūs ir užtikrinti dėl savo saugumo. Artėdami prie sankryžos jie privalo stebėti, kas vyksta šalutiniame kelyje.
„Ar iš šono atvažiuojantis automobilis mažina greitį, o galbūt man pačiam teks jį praleisti? Niekada negali būti toks ramus, kad apie nieką negalvodamas spaustum pedalą“, – pabrėžė V. Šantaras.
Jei nesate tikri dėl kito vairuotojo elgesio, pasiruošti tam reikia kuo anksčiau.
Sumažinę greitį galėsite lengviau manevruoti ir išvengsite pavojaus. Pašnekovo teigimu, pailgėjusį reakcijos laiką vairuojantys senjorai gali kompensuoti sukaupta patirtimi. Tačiau kad ja pasinaudotų, turi būti labai dėmesingi.
V. Šantaras pabrėžė, kad senjorui galioja tie patys reikalavimai kaip ir bet kuriam vairuotojui.
Saugų greitį jis privalo rinktis atsižvelgdamas į kelio sąlygas, manevrus planuoti iš anksto, o ne atlikti juos paskutinę akimirką, numatyti problemiškas maršruto, kurį ketina įveikti, atkarpas.
Įvairūs tyrimai rodo, kad net ilgametė patirtis nekompensuoja to, ką vairuotojas praranda su amžiumi, – tai lėtesnė reakcija, prastesnis regėjimas, blogesnė klausa ir pan.
Geriausiais vairuotojais laikomi 40–60 metų žmonės. Tie, kuriems per 60 metų, turi tai visada atminti.
Vairuotojai per prievartą
Instruktorius pabrėžė, kad vairavimas žmogų turi dominti, tačiau mokydamas jaunus vairuotojus neretai jaučia, jog jiems tai visiškai nemiela.
Galbūt kai kuriems iš jų to reikia darbe, kiti nori tapti mobilesni, todėl vairuotojo pažymėjimą bando įsigyti per jėgą.
Kalbant apie pavasarį išjudančius eismo dalyvius verta atkreipti dėmesį ne tik į jų amžių, bet ir į įgūdžių lygį.
Jei automobilis visą žiemą stovėjo garaže, natūralu, kad vairuotojui ne viskas seksis taip pat gerai, kaip visus metus važinėjantiems kolegoms.
V. Šantaras patarė nesikuklinti ir po ilgesnės pertraukos ruošiantis į tolimesnę išvyką pavažinėti pažįstamais keliais tuo metu, kai eismo intensyvumas juose mažesnis.
„Natūralu, kad per tą laiką, kol žmogus nevairuoja, įgūdžiai šiek tiek atbunka. Ruošiantis tolimesnei išvykai vertėtų bent savo kvartalą apvažiuoti. Taip lengviau atgausite ryšį su automobiliu“, – patarė jis.
Instruktorius atkreipė dėmesį, kad pavojingiausi šiuo atveju yra pernelyg savimi pasitikintys vairuotojai, kurie nemano, jog po pertraukos atgaivinti įgūdžius yra būtina.
Visiems vienoda tolerancija
Avarijas, kurių metu vairuotojas nepastebi atvažiuojančios kitos transporto priemonės, lemia ne tik vairuotojų fiziologiniai sutrikimai, bet ir psichologija.
Patyręs instruktorius patarė atsiriboti nuo asmeninių problemų, nes bet koks išsiblaškymas padidina vadinamojo „aklojo regėjimo“ efektą. Tokiu atveju žmogus tarsi kiaurai mato stebimą objektą.
Anot V. Šantaro, į pavojingą situaciją išsiblaškęs vairuotojas gali patekti bet kur.
Sustojęs prekybos centre, o vėliau kur nors skubėdamas jis gali pajudėti iš stovėjimo vietos nematydamas artėjančio automobilio ar pro šalį einančio pėsčiojo.
Jis atkreipė dėmesį, kad sutikdami kelyje kitą automobilį mes nežinome, kas yra jo vairuotojas.
Nesvarbu, ar tai senjoras, ar darbingo amžiaus vyras, ar jauna moteris, – su visais turime elgtis draugiškai. Tik tuomet galime tikėtis, kad mums bus atsakyta tuo pačiu.
„Mes matome tik tai, kaip jie vairuoja. Turime visus juos sutikti ir toleruoti vienodai“, – patarė jis.
