Žiema dažniausiai laikoma pavojingiausiu metų laiku vairuotojams, tačiau pavasaris keliuose gali būti ne mažiau klastingas. BTA duomenimis, vien per šių metų sausį ir vasarį Lietuvoje užfiksuota beveik 600 žalų, kai automobiliai buvo apgadinti įvažiavę į duobes.
„Pastebime, kad šiemet duobės keliuose atsirado anksčiau nei įprastai. Ankstesniais metais jos dažniausiai išryškėdavo tik labiau atšilus orams, o šį sezoną kelio dangos pažeidimus vairuotojai pradėjo pastebėti gerokai anksčiau, nors tuo metu dar nebuvo įvykęs ryškesnis atšilimas“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Pasak VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktoriaus dr. Ovidijaus Šerno, sudėtingoms sąlygoms keliuose ir duobių susidarymui įtaką daro permainingi orai.
Keliuose jau pastebimos žiemos pasekmės: iš vairuotojų – rimti nusiskundimai
„Kai į kelio dangos plyšius ar mikro įtrūkimus patenka vanduo, o temperatūra nukrenta žemiau nulio, jis užšąla, plečiasi ir silpnina dangos struktūrą. Vėliau, veikiant transporto apkrovoms, susilpnėjusiose vietose pradeda irti dangos paviršius ir formuojasi duobės“, – sako O. Šernas.
Duobių pavojus – senesnėse dangose
Susiję straipsniai
VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius pažymi, kad duobės dažniausiai formuojasi ne naujai įrengtose, o senesnėse, labiau nusidėvėjusiose kelio dangos vietose.
„Įprastai tokiose vietose jau būna susiformavusių plyšių ar kitų pažeidimų, per kuriuos vanduo patenka į kelio konstrukciją. Užšalimo ir atitirpimo ciklai šiuos pažeidimus dar labiau padidina, todėl dangos paviršius pradeda irti“, – atkreipia dėmesį O. Šernas.
Jo teigimu, Lietuvos klimato sąlygomis dangos paviršiaus temperatūra per 0 laipsnių ribą gali pereiti net 70–80 kartų ar daugiau per sezoną, o tokie dažni temperatūros svyravimai sudaro palankias sąlygas kelio dangos pažeidimams formuotis.
Verta atkreipti dėmesį ne tik į duobes
Pasak A. Žiukelio, pavasarį keliuose vairuotojus gali nustebinti ne tik duobės. Pavojų kelia ir tirpstančio sniego bei svyruojančios temperatūros sukeliami reiškiniai, dėl kurių net ir iš pirmo žvilgsnio saugi kelio danga gali tapti itin slidi.
„Tokios vietos dažniausiai susidaro ten, kur tirpstančiam vandeniui sunkiau nutekėti nuo kelio, pavyzdžiui, posūkiuose, kelio įdubose ar ruožuose, kur pakelėse susikaupę sniego kalnai neleidžia vandeniui nubėgti nuo važiuojamosios dalies. Tokiais atvejais kelio danga gali atrodyti sausa, tačiau trumpi kelio ruožai iš tiesų būti labai slidūs“, – sako draudimo bendrovės atstovas.
Pasak jo, tokie trumpi, tačiau pavojingi kelio ruožai dažnai susiformuoja labai greitai ir gali išlikti tik kelias valandas, todėl kelininkams sudėtinga juos laiku pastebėti ir sutvarkyti. Dėl to vairuotojams pavasarį rekomenduojama išlikti ypač budriems ir vertinti ne tik bendrą kelio būklę, bet ir aplinkines sąlygas, ypač vietose, kur pakelėse vis dar yra daug sniego.
Situacija automagistralėse
Draudimo bendrovės duomenimis, šiemet incidentai fiksuojami net ir magistraliniuose keliuose, kurių dangos būklė paprastai yra geresnė. Vis dėlto pavasarį net ir tokie keliai gali tapti pavojingesni dėl staigių oro pokyčių, tirpstančio sniego ir dėl to kintančių eismo sąlygų.
„Miestuose dažniausiai viskas baigiasi prakirstu ratu ar pažeistu ratlankiu. Tačiau magistralėse, kur automobiliai juda gerokai didesniu greičiu, pasitaiko gerokai rimtesnių įvykių – ir išplėšti ratai, ir nuvažiavimai nuo kelio“, – sako A. Žiukelis.
Pasak jo, važiuojant didesniu greičiu net ir nedideli kelio dangos pažeidimai ar trumpi slidūs ruožai gali sukelti pavojingas situacijas. Be to, pavasarį vairuotojus gali suklaidinti ir vizualiai saugiai atrodanti kelio danga – kai kuriose vietose ant jos gali būti susidaręs plonas ledo sluoksnis arba susikaupęs vanduo, kuris staiga pakeičia automobilio sukibimą su keliu.
„Magistralėse vairuotojai dažnai tikisi gerų ir stabilių eismo sąlygų, todėl važiuoja didesniu greičiu. Tačiau būtent dėl to net ir trumpas pavojingas kelio ruožas gali turėti gerokai rimtesnių pasekmių nei mieste“, – pažymi A. Žiukelis.