Stengiausi būti gera žmona – tokios klaidos daugiau nekartosiu

Jeigu jums kada nors kas nors pasakys, kad dėl jūsų sutuoktinio neištikimybes kalti tik jūs, drąsiai spjaukite jam į akis. Nepataikėt? Išsisuko? Prieikite arčiau ir vožkite jam į galvą iš kairės arba iš dešinės. Kad jis pagaliau užsičiauptų ir daugiau nebenusišnekėtų.

Jis neprieštaravo, kad naudočiausi tiek juo, tiek jo pinigine. Matyt, pamanė, kad juokauju.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Jis neprieštaravo, kad naudočiausi tiek juo, tiek jo pinigine. Matyt, pamanė, kad juokauju.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Kol vaikai buvo maži, teko kas mėnesį su jais gulėti ligoninėse. Tai su vienu, tai su abiem iškart.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Kol vaikai buvo maži, teko kas mėnesį su jais gulėti ligoninėse. Tai su vienu, tai su abiem iškart.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Ema

Nov 7, 2015, 9:46 AM, atnaujinta Oct 5, 2017, 10:33 AM

Nes jūs dėl nieko nekalti. Kalta yra ta pusė, kuri nusidėjo! O jeigu jau esate nekalti, reiškia, ir kentėti neprivalote! Nei dvasiškai, nei fiziškai, nei finansiškai, nei dar kaip nors kitaip. Gaila, kad anksčiau nežinojau šios tiesos – kad neprivalau kentėti. Ir kentėjau, sielojausi, verkiau, kaltinau save, keičiausi. Idiotė! 

Vėliau, išsikankinusi ir išsianalizavusi situaciją, suvokiau – vargstu be reikalo. Keistis privalo išdavikai. Bet būtent jie keistis ir nesiruošia. Jiems ir taip gerai, nes jie iš prigimties neturi sąžinės ir nesupranta, kas ji yra, kaip ji atrodo ir su kuo valgoma.

Jeigu žmogus neturi sąžinės, reiškia jis yra niekšas. O niekšai gali suprasti tik tokią pačią kalbą ir elgesį. Reiškia, ir elgtis su jais reikia niekšiškai. Taigi, dabar pagal šį principą ir gyvenu.

Mano vyras, niekšingai mane išdavęs su kitomis moterimis, žino apie tai. Pranešiau. Nemėgstu nieko daryti paslapčia.  Aš jam taip ir pasakiau: „Neišeini? Gerai. Reiškia, nuo dabar gyvensi pagal mano taisykles. Pagrindinė taisyklė – išnaudosiu tave kaip išmanau.“

Jis neprieštaravo, kad naudočiausi tiek juo, tiek jo pinigine. Matyt, pamanė, kad juokauju. Cha! Naivuolis! Neįvertino mano įskaudinimo gylio.

Draugės stebi visą mūsų komediją ir komentuoja: „Ar ne paprasčiau viską mesti ir išeiti?“

Aišku, būtų daug paprasčiau suvaidinti įsižeidusią ir išeiti aukštai iškėlus galvą, bet pliku užpakaliu su vaikais po pažastimi kur akys veda. Bet aš ką, kvaila, kad taip elgčiausi? Kodėl turėčiau palikti kažkokiai šalavai ir kuiliui tai, ką pati taip sunkiai kūriau, pasmerkdama save ir vaikų ateitį skurdui ir kančioms?

Ne, aš ne kvailė. Aš protinga moteris, pralaimėjusi vieną mūšį, bet tikrai ne visą karą.

Beje, tai yra atsakymas tiems, kurie pakomentavusiems mano rašinį Tobula santuoka su mokyklos laikų meile virto šeimos tragedija.  Atsakymas tiems piliečiams, kurie nusprendė, kad esu kalė, gyvenanti su neištikimu vyru tik dėl jo pinigų.

Aha. Jeigu jau neprasikaltusi moteris, ginanti savo ir savo vaikų gerovę, šiais laikais vadinama kale, reiškia aš tokia ir esu. Jeigu moteris, nenorinti kentėti bado ir skurdo, vadinama kale, reiškia aš tokia ir esu. Jeigu moteris, kovojanti už stogą virš galvos, kurį pastatė savo plikomis rankomis, vadinama kale, reiškia aš kalė. Jeigu moteris, norinti nubausti ir atkeršyti niekšui vadinama kale – valio! Aš sutinku tokia būti!

Ir žinote, ką galiu pasakyti? Kale būti daug naudingiau nei būti ištikima, dora, paklusnia, viską velkančia ant savo pečių, supratinga, gailestinga moterimi – tokia, kokia buvau anksčiau.

Noriu išskirti dar vieną komentatorių mėgstamą klišę – esą vyras išduoda moterį, nes ji yra bloga lovoje. Šiai nesąmonei paneigti paimu savo pavyzdį.

Kaip aš galėjau būti gera meilužė, jeigu mano vaikai nuolat sirgo bronchine astma? Jauniausias dėl šios sunkios ligos formos net 7 metus turėjo invalidumą. Kol vaikai buvo maži, teko kas mėnesį su jais gulėti ligoninėse. Tai su vienu, tai su abiem iškart. Būdavo ir taip, kad išveža su vienu, o kitą dieną į kitą miesto ligoninę paguldo kitą vaiką. Tada maldauju gydytojų, kad jie perkeltų juos ir vieną ligoninę.

Paaugus jauniausiam sūnui, rado beprotiško dusulio priežastį. Pasirodo, jis turi įgimtą smegenų patologiją, sukeliančią gerkles spazmus, dėl kurių jis nuolat springdavo. Tai ir iššaukdavo tuos nelemtus dusulio priepuolius.

Ką man tuo metų reikėjo daryti? Atiduoti vaikus į vaikų namus? Tam, kad būčiau gera meilužė savo vyrui?Nejuokinkite! Mano vaikams grėsė mirtinas pavojus, o aš pirmiausiai buvau MAMA ir juos gelbėjau!

Manau, tai ir yra pagrindinis moters vaidmuo šeimoje – būti MAMA. Grynai toks pats privalo būti ir vyro vaidmuo. Jis pirmiausiai turi būti TĖTIS! Dėl to mes ir kūrėme šeimą – auginti vaikus, o ne kruštis, kada panorėję.

Tai leiskite paklausti – ar yra dėl ko būtų galima mane kaltinti? Be abejo, dėl nieko!

Dar reikia nepamiršti ir fakto, kad be vaikų slaugos aš dar turėjau ir kitų pareigų, neleidžiančių pailsėti. Aš dar ir dirbau. Ir dar ir remontavau mūsų bustą. PATI dariau remontą.

O tai reiškia, pati ir mūrijau, ir tinkavau, ir grindis, ir durų staktas keičiau, ir tapetavau, ir dažiau, ir baldus rinkau, ir kanalizaciją su vandentiekiu tvarkiau, ir liustrą su rozetėmis keičiau. Viską dariau!

Vyras tuo metu arba prie televizoriaus, kompiuterio sėdėdavo, arba dirbo moteriškus darbus – valgyti gamino, skalbdavo, indus plaudavo.  Nes jis nemoka dirbti jokių vyriškų darbų! Tik moteriškus. Va, kokį skudurą užaugino jo mama. 

Variau šeimos labui kaip tankas, nezyzdama, nesiskųsdama, nepriekaištaudama, nepamiršdama būti supratinga ir kantri. Gal mane dar ir už tai apkaltinsit?! Kad pavargdavau ir nepatenkinusi vyro užmigdavau?

Taigi, mielieji. Jeigu jūs sužinojote, kad jus išdavė, jokių būdu nekaltinkite savęs. Neklausykite kitų komentarų. Neskaitykite idiotiškų straipsnių, teigiančių, kad jums reikia keistis tik tam, kad įtiktumėt išdavikui.

Nereikia jo linksminti nauja išvaizda ir neįprastu seksu. Reikia jį siusti velniop! O jeigu neišeina – puiku! Išnaudokite ji! Nurenkite iki paskutinio siūlo galo! Kelkite ultimatumus, sąlygas! Nebijokite būti kalė! Tegul jis (ji) pajunta, ką reiškia patarlė – juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis.

P.S. Patarimas tiems kas gyvena iš bendrų pinigų. Nedarykite tokios klaidos. Nemeskite pinigų į bendrą katilą! Kiekvienas privalo turėti savo sąskaitą ir savo santaupas. Nes žmogaus, kuris turi pinigų, beveik neįmanoma pažeminti ir išniekinti.

Aš savo laiku to nesupratau. Užtat ir patekau į tokią keblią situaciją – nesutaupiau ir neturėjau, kur išeiti. Tačiau taisau šią klaidą.

Oi, vyre, tu dar nežinai, kas tavęs laukia... Tikiuosi, tu skaitai mano parašytus rašinius ir atpažįsti juose save. Jeigu ne – ką gi, žinok: būdamas didelis niekšas, tu dar esi ir didelis žioplys!

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.