Taip, jis irgi ne „santechnikas“, kaip rašoma straipsnyje „Našlys apie įžymybių trauką jaunoms: „Kaip jie to nepastebi?“ Bet ir ne šou verslo atstovas.
Po poros dešimtmečių norėčiau prakeikti tą dieną, kai mes susitikome, ir jį įsimylėjau.
Sužinojusios, su kuo užmezgiau santykius, draugės mane mėgino atvesti į protą. Jos klausė, ką sau galvoju, kad jos neįsivaizduoja, kaip galėtų su „tėvu“, kurio ten apačioje viskas raudona ir nukarusi oda. Bet aš jų neklausiau.
Po pirmo mūsų karto pusę nakties vėmiau. Bet maniau, kad dėl alkoholio, kurio reikėjo gana daug, kad ryžčiausi. Paskui tarsi viskas buvo nieko – nebuvo labai gerai, bet kai akys užpiltos meile, plius – niekada be vyno taurės ar kažko stipresnio, taip ir tęsėsi.
Ne itin gerą seksą, kurio man iki tol reikėdavo daug ir kokybiško, pakeitė toks varganas „seksiukas“. Kaip pakaitalas nekokybiškam seksui buvo kiti dalykai: žavėjimasis jo brandumu, išmintimi, kaip tada atrodė.
Kai žmonės rašo apie „Viagrą“, nenumano, kaip lengva atskirti, kada vyras vartoja „Viagra“ ir kada ne. Vyras, vartojantis „Viagrą“, nesveikai išraudusiu veidu (kas labai atgrasu) dirba tarsi vibratorius, bet šnopavimas, dusimas išduoda, kad tai tavo seniukas.
Ištekėjau, tuo sukeldama jo vaikų pyktį, nors turtinius dalykus jis buvo sutvarkęs iškart po žmonos mirties, todėl į nieką kaip ir negalėjau kėsintis net norėdama.
Gimė vaikas. Juo rūpinausi daugiausia viena, nes jis pareiškė, kad, žinoma, supranta, jog man reikia vaikų, dėl to mes vaiką ir suplanavome, bet jis savo jau „atvargo“, todėl dabar visi rūpesčiai turi būti mano. Gal jam ir kiek gėda būdavo prieš vaikus ir anūkus, nes vaikai – vyresni už mane, o anūkai vyresni už mūsų vaiką.
Kai jis taip, man rodėsi, atsainiai žiūrėjo į mūsų vaiką, ėmiau visai tolti nuo jo – ir emociškai, ir fiziškai. Ir taip ne itin geri seksualiniai santykiai man ėmė darytis visai šlykštūs, todėl pradėjau jų vengti. Iš pradžių atkentėdavau, įsivaizduodama vietoj jo ką nors kitą, kokį mėgstamą aktorių dažniausiai.
Ilgainiui bet koks jo prisilietimas tapo tiek šlykštus, kad vemdavau beveik po kiekvieno suartėjimo: vos jam pabaigus sakydavau, kad einu į vonią nusiprausti, paleisdavau vandenį ir vemdavau. Lytinis potraukis per kelerius metus išnyko, suvimdydavo vien mintis apie seksą.
Seksualinis gyvenimas su juo man baigėsi “laimingai“, nes... jį užgriuvo ligos. Kai bandžiau slaugyti pakaitomis su jo vaikais, kilo didelė trintis, jų neapykanta man, kurią tramdė net medikai: rėkdavo ligoninės koridoriuje, kad jei jų tėvas pasirinko mane, vadinasi, jie turi priimti mane, nes tai jų tėvo pasirinkimas. Ačiū medikams, nors tai, aišku, negelbėjo.
Vėl viskas išsisprendė savaime. Sutriko ir mano sveikata nuo tokio gyvenimo. Užuot sulaukusi paramos, gavau atsakymą: tai nueik pas gydytojus. Nuėjau.
Liga, beje, buvo ginekologinė. Melavau gydytojams, kai jie klausė, ar normalūs lytiniai santykiai. Sakiau, kad taip, nors jų jau buvau kelerius metus neturėjusi. Kol sirgau, mane palaikė tik draugės. Liga padėjo daug ką suvokti, su vyru atitolome visai.
Dabar jis dažniausiai laiką leidžia sodyboje, žiūri televizorių ar pasivaikšto su lazdele. O aš po poros dešimčių metų tokios „tobulos“ santuokos nebeturiu jokio gyvenimo džiaugsmo, jaučiuosi kaip nuvarytas arklys, kurį reikia nušauti.
Iš karto užbėgu komentatoriams už akių, kurie siūlys susirasti kitą vyrą: tame ir bėda, kad, kaip minėjau, pasišlykštėjusi seksu su savo vyru, aš jau nebenoriu intymių santykių su jokiu kitu vyru. Man seksas tapo šlykštus. Ką ten seksas, man kiekvienas bet kokio vyro prisilietimas šlykštus.
Niekada gyvenime nemaniau, kad man nereikės sekso. Dabar esu nebe moteris, nebe žmogus, kažkokia ameba, net nežinau, kaip save pavadinti.
Žinokite, žiauru matyti, kaip mano draugės, užauginusios vaikus su savo amžiaus vyrais, dabar išgyvena kone patį gražiausią periodą be rūpesčių. Arba net tos, kurios laiku išsiskyrė, susirado naujus gyvenimo draugus ir džiaugiasi neįpareigojančiais santykiais.
O aš likau viena, atstumta ir savo draugių, ir nepriimta į jo amžiaus žmonių ratą. Tai taip pat viena iš gyvenimo su senais vyrais problemų: tavęs nebenori tavo vaikystės, mokyklos, studijų draugai, nes jiems atrodo, kad tu tarsi susimetei su jų tėvais, o seno vyro draugai ir giminės taip pat tik šaltai mandagiai su tavimi elgiasi, nes jiems atrodo, kad tu – kaip jų dukros ar anūkės.
Patarimas jaunoms: turėkite senus vyrus tik kaip meilužius, tik „žaidimams“, jokiu būdu nekurkite gyvenimo su jais. O jei jau kuriate, nes reikia antspaudo, turėkite ryžto juos greitai nutraukti, nes baigsite kaip aš.
Laimės su senais vyrais būti negali, ir tuo, ką sako žvaigždės, šalia pasisodinusios perpus jaunesnes antrąsias puses, netikėkite. Aš irgi aplinkiniams meluoju, kad viskas mūsų šeimoje normalu, todėl niekas nenutuokia, kad yra taip blogai.
Meluoju, nes gėda, jog taip susimoviau gyvenime.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2016 metų gegužės 12 dieną.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
