Tą vakarą, apie kurį noriu papasakoti, išėjome kaip ir visada. Neskubėdami traukėme savo nuolatiniu maršrutu, bet nepatogiai pastačiau koją ir kaip reikiant suskaudo čiurną. Prisėdau ant artimiausio suoliuko, ant gretimo buvo įsitaisiusi jauna iš pažiūros nepažįstama šeima. Jauna, lieknutė šviesiaplaukė mama, stambus kokių ketverių metų berniukas ir sportiškos išvaizdos, labai trumpai kirptas tėtis.
Žodžiu, šeima kaip šeima, nieko stebuklingo, tūkstančiai panašių vaikšto mūsų miestų ir miestelių gatvėse. Visi trys įdegę, matyt, nesenai atostogavo kur nors šiltame užsienyje, gražiai apsirengę. Mama man nusišypsojo, nusišypsojau jai. Atrodo, gražu ir miela, bet čia tik iš pirmo žvilgsnio.
Parke po lietaus telkšojo vis dar nesusigėrusios balos ir artimiausia patraukė berniuko dėmesį. Atrodytų, taip pat nieko keisto, juk visi žinome – vaikai arba švarūs, arba laimingi, bet mama nutarė jo neleisti lipti su batais į purvino vandens klaną.
Neleistas į balą, mamos sugautas pusiaukelėje berniukas pradėjo klykti, rangytis, spardytis, trankyti rankytėmis mamai per veidą, per pečius... o kai įraudusi mama pastatė jį ant žemės, berniukas suriko: „Tu šiukšlė!“ Ir jai dar kartą įspyrė.
Tuo metu tėtis lyg stulpas stovėjo nuošalyje, rūkė, žiūrėjo, kaip talžoma mama ir patenkintas juokėsi. Atrodė, tokio gero „bajerio“ nematė jau ilgai. Kai įsiaudrinęs sūnus pribėgo prie tėvo ir įsikibo jam į koją, šis nuspriegė ant žemės nuorūką, paglostė sūnaus galvą lyg niekur nieko ir ramiausiai paklausė: „Nori ledų?“ Berniukas tuoj nusibraukė ašaras ir linktelėjo galva.
„Vyras, duok penkis“, – pasakė tėtis.
Po minutės šita šeima jau tolo parduotuvės link, mama vis stabčiojo, kad nusivalytų vaiko batais suteptus šviesius džinsus, vyras su vaiku traukė pirmi, o aš negalėjau patikėti tuo, ką man ką tik teko pamatyti. Nemaloniai nuteikė ne tiek nekontroliuojamas vaiko elgesys, šito jau esam prisižiūrėję per akis, o vaiko tėvo reakcija.
Vaikui, kuris ką tik iš visų jėgų piktai talžė savo motiną, išvadino ją šiukšle, sakoma „tu vyras“ ir tas vaikas vedamas pirkti ledų.
Su liūdesiu galvoju apie tai, kas bus iš tokio menamo vyro ateityje, jei jau dabar jam ugdomas toks nepagarbus požiūris į moterį. Manau, kad toks pyplys tik tada gali pavadinti mamą šiukšle, jei ne kartą pats yra girdėjęs ją šitaip vadinant. O greičiausiai ne tik šiukšle, greičiausiai ir dar gražiau.
Galvojau apie tai, kaip šitas būsimas vyras elgsis su kitomis moterimis, kurios pasitaikys jo kelyje – su mokytojomis, su būsima žmona... Kas nors nepatiks ir tuoj į dantis? O gal nepasiribos vien tik moterimis, tėvas juk taip pat gali kuo nors neįtikti. Gal kurią dieną apsigalvos ir ledų nepasiūlys. Gal tada ir jam bus galima drėbti, kad anas šiukšlė ir taip pat dėti į dantis?
Mūsų sūnaus šeimoje auga dvi panašaus amžiaus anūkėlės ir net pradėjau karštai melstis, kad joms užaugus į jų simpatijų ratą niekada nepatektų tokia iškreipto vyriškumo dvasia auklėtas jaunikaitis. Neduok Dieve su tokiais susidurti bet kokioje gyvenimiškoje situacijoje, ne tik tamsiame skersgatvyje.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2016 metų rugpjūčio 24 dieną.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
