Galvojau, ką čia padarius, kad bent padidinčiau šansus nuo nulio iki bent jau minimumo. Tad užsiregistravau pažinčių programėlėje „Tinder“. Kelios geros nuotraukos, įdomus aprašymas – vis kažkas.
Pradėjom bendrauti su tokia mergina, gal metais ar dviem jaunesne. Įsidėjusi buvo tik vieną nuotrauką. Ir tą kažkokiam persirengėlių baliuje (buvo ji su skauto apranga). Iš veido – geras aštuntukas iš dešimties.
Prasidėjo pokalbiai, nekaltas flirtas, vienu žodžiu, viskas kaip reikia. Kokį mėnesį susirašinėjom, lyg ir atradom bendrų temų. Supratau, kad visai jai patikau, bet vis nesiūlydavau susitikti, o ir dar užimtas kitais reikalais buvau.
Artėjo Nauji metai. Paaiškėjo, kad vieni draugai jau nebeturi vietos savo namuose, kiti išvažiavo prie jūros, vienu žodžiu – „pravalas“. Supratau, kad Nauji metai bus praleisti prie kompiuterio žaidžiant koki „Counter Strike’ą“.
Paskutinė metų diena prasidėjo kaip visos – išskirtinai nedarbingai. Atsikėliau kokią 12, išsiviriau pigiausių dešrelių, sutepiau sumuštinį. Galvojau pažaisti kompiuteriu. Tik prieš tai nusprendžiau pasitikrinti „Tinderį“. O ten jau laukė žinutė iš mano draugės: „Klausyk, ką tu veiki per Naujus?“
„Planai pasikeitė, neturiu kompanijos, kimarinsiu prie kompo“, – atrašiau jai.
„Tai atvaryk pas mane – „fokus pokus“ kartu padarysim“, – parašė ji.
Vien nuo minties susijaudinau, bet susikaupiau, padariau keletą atsispaudimų. Gerai, šiandien pagaliau paeis korta.
Greitai šokau į vonią, nusiskutau paaugliškus ūsus ir kitas sunkiau matomas vietas, dar ant drąsos ir į trasą.
Trypiau vietoje, šokinėjau, o apsaugos priemonės jau kokie 3 metai lauke išganingo momento. Na ką, aš jau stotelėje laukiu autobuso, 5...10...15 minučių. Patikrinau ir pamiršau visai, kad šiandien važiuoja rečiau – gi šventinė diena.
Susinervinau rašau savo draugužei: „Klausyk, aš vis dėlto nespėsiu prieš Naujuosius, gal kada kitą kartą tą fokusą padarysime?“
„Tai nieko, atvaryk vėliau, gali būti ir po vidurnakčio, aš vistiek tavęs lauksiu“, – gavau atsakymą.
Jėgos grįžo, sulaukiau pagaliau autobuso. Viduje – tik aš, vairuotojas, ir žagsulio nevaldantis „chronius“. Standartas mano kaimui.
Išlipu, nueinu prie namo, lauko durys atidarytos, beldžiu ir matau ją vėl su skauto apranga.
„Labas. Tai ką, vėl persirengėlių balius?“ – sakau jai. Mergina nesupratusi klausimo įsileido į vidų, apkabino. Ir ką aš matau – vyksta skautų vakarėlis. Visi su chaki spalvos drabužiais ir keistais ženkliukais. Galvoju, galiu tai iškentėti, nes panelė gyvai atrodo net ne aštuoni iš dešimties, bet visi devyni.
Šiek tiek pakalbame su ja, viskas klostosi vis geriau, man delnai prakaituoja, negaliu sulaukti, kol busime dviese. Prieš pat vidurnaktį liekame dviese, nes visi išėjo žiūrėti fejerverkų.
Sėdžiu ant kėdės, ji užeina iš už nugaros, užriša akis. Aš susijaudinu.
Ji kažką deda ant stalo, atskrieja visokie butelio atidarymo garsai. Mano akys atrišamos ir ką aš matau? Dvi plastikinės taurės ir suknistas „Fokus Pokus“ vaikiškas šampaną ant stalo. Šaunu.
Sakau jai, kad visai kito „fokus pokus“ tikėjausi, mes blogai vienas kita supratome. Tačiau mergina pradėjo rėkti. Sako: „Dink, tu kaip visi“.
Per kelias sekundės įvairios erotinės fantazijos atslūgo, apsiaviau batus, tekinas išbėgau.
Nauji metai prasidėjo su, sakykim, lengvu kartėliu. Sakykim, kad negaliu sulaukti, ką atneš man rytojaus diena.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
