Pagaliau Lietuvoje pradėjome kalbėti apie plastines operacijas atvirai. Šaunuolės merginos, kurios drąsiai prabilo apie savo išvaizdos pokyčius ant operacinio stalo. Šaunuolės ne dėl to, kad išdrįsote būti pjaustomos, bet dėl to, kad neapsimetinėjate, kad visada buvote tobulos ir niekada nekompleksavote dėl neproporcingų kūno vietų. Jums pasisekė, kad pavyko rasti puikius specialistus, ir kad galėjote sau leisti chirurginę grožio procedūrą.
Nustebsite sužinoję, kiek žmonių jūsų aplinkoje yra kada nors kreipęsi į plastikos chirurgus. Net botokso ar hialurono injekcijos yra priskiriamos estetinei chirurgijai. Tačiau visos šios grožio procedūros išlieka paslaptimi, kaip ir lankymasis pas psichiatrą. Kol pats nepradedi apie tai kalbėti, visi tyli, bet, pasirodo, daug kam šis klausimas yra pažįstamas.
Dirbu plastinės chirurgijos srityje ir su pacientais bendrauju kas dieną. Klinikos laukiamajame būriuojasi apie šeši-septyni žmonės: žymi Danijos blogerė, tris vaikus auginanti namų šeimininkė, universiteto studentė. Dažniausiai pacientai atvyksta su draugų ar šeimos narių palyda – paprasti, gatvėje sutinkami žmonės. Jokios pompastikos, vulgarumo ir „pupyčių“.
Pacientai ilgai svajoja apie pokyčius ir ištisus mėnesius su nekantrumu laukia paskirtos operacijos. Tačiau dar nė vieno gyvenimas neapsivertė aukštyn kojomis po chirurginės grožio procedūros. Išvaizdos pokytis negarantuoja, kad sutiksite gyvenimo meilę, tapsite visų mylimas, turtingas ar garsus. Vienintelis dalykas, kuris pasikeičia – žmogaus emocinė būsena.
Plastinė chirurgija yra greitas, technologiškai ištobulintas, tačiau šiek tiek pavojingas būdas pasikeisti. Nors komplikacijų tikimybė yra maža, pacientai prieš operaciją pasirašo dokumentą, kad sutinka su neigiamomis operacijos pasekmėmis.
Į agitaciją prieš pavojų gyvybei dėl grožio standartų jau seniai stojo socialiniai tinklai, kurie draudžia tokio pobūdžio reklamą. Natūralumo šalininkai gražinimąsi skalpelio pagalba vadina amoraliu.
Smerkiame internete, socialiniuose tinkluose, reklamoje rodomus tobulus veidus ir kūnus, nes ši vaizdinė informacija mums varo kompleksus ir daro nelaimingais. Tačiau kintantys grožio idealai ir mados retai kada atveda į plastinės chirurgijos kliniką.
Dažniausiai į gydytojus kreipiasi žmonės, dėl neproporcingų kūno ar veido formų. Universaliu grožio etalonu yra laikomas Aukso pjūvis (ang. Golden ratio), dažnai sutinkamas plastinės chirurgijos srityje.
Vizualiai suvokdami proporcijas, lygias Aukso pjūvio skaičių santykiams, mes intuityviai jaučiame tokias sąvokas, kaip grožis ir harmonija. Todėl yra natūralu, kad stipriai neproporcinga kūno vieta mus erzina, imame kompleksuoti.
Tačiau pastebiu, kad jei galvoji apie plastinę operaciją, aplinkiniai ima sakyti, kad tau „su galva negerai”. Esą, tokiu atveju reikia kreiptis į psichologą, o ne į plastikos chirurgą.
Kodėl? Juk jei krūtinė yra plokščia, tai yra faktas, o ne išsigalvojimas. Milžiniška nosis atkreipia dėmesį, tai taip pat yra faktas. Jei dėl to išgyvenate, šiais laikais yra du sprendimai.
Pirmasis: stengiatės sau įsiteigti, kad jūsų nosis nėra milžiniška ir auginate pasitikėjimą savimi. Antrasis: susitaupote keletą tūkstančių eurų ir kreipiatės į talentingą plastikos chirurgą, kuris per dvi valandas padailins nosytę.
Nepamirškite, kad po operacijos dvi savaites vaikščiosite patinusiu veidu, tačiau patinimui praėjus jūsų kompleksai dėl didelės nosies išnyks. Taip atsitinka daugeliui vyrų ir moterų, besikreipiančių į grožio kliniką.
Plastinė operacija nėra šimtaprocentinis sprendimas. Yra pacientų, kurie net ir po operacijos nėra patenkinti. Sulaukėme pacientės skambučio. Ši kūkčiodama aiškina, kad šimtą kartų visais kampais darėsi asmenukes, tačiau vis tiek atrodo klaikiai.
Kita, prieš metus pasidailinusi nosį ir krūtis, šį kartą kreipėsi dėl pilvo plokštinimo ir svajoja apie sėdmenų didinimą. Atrodo, vis ne gana. Tokių atvejų negalima generalizuoti, nes jie tikrai yra mažuma.
Plastinės chirurgijos negalima lyginti su tatuiruotėmis, esą pasidarius vieną, norisi antros. Taip, pat plastinė chirurgija neišsprendžia psichologinių problemų. Tačiau jei iki didelės laimės tereikia mažesnės nosies ar plokščio pilvo – tai padaryti paprasta. Kodėl turėtų būti gėda?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
