Pažinčių programėlėje „Tinder“ ieškau gražesnio veido, meilesnės šypsenos, ypatingesnio aprašymo. Žinau, jog vienas brūkštelėjimas gali iš tiesų nulemti mano gyvenimą, neapgalvotas pasirinkimas gali padaryti mane laimingiausia ar nelaimingiausia moterimi pasaulyje.
Susipažinti su žmogumi tapo taip lengva, jog nesuvokiame, kaip riziuojame. Turime tiek daug gerų galimybių ir tiek pat būdų padaryti neatitaisomą klaidą. Mes neturime laiko investuoti į ilgalaikius santykius, tingime praleisti daug laiko pažindami žmogų, mums norisi iš nuotraukos ir pusė valandos pasimatymo suprasti, ar noriu su šituo žmogumi būti.
Istorija prasidėjo gražiai
Turiu vaikiną, su kuriuo susipažinau „Tinderyje“. Nors ši svetainė turi nekokią reputaciją, esu girdėjusi gražių istorijų, susijusių su ja. Bet štai aš nuobodžiauju namie, be savo vaikino, ir žiurinėju „Tinderio“ siūlomus variantus. Juk visai neseniai buvau ištrynusi savo paskyrą - kam man ji, jei turiu vaikiną?
Istorija prasidėjo labai gražiai. Draugavome porą mėnesių, kalbėjom apie rimtus santykius, kažkuriuo metu ištryniau savo paskyrą. Vis dėlto, vieną vakarą, nuojautos pasiklausius, sugalvojau patikrinti, ar mano mylimiausias bendrauja su kitomis merginoms ir ar ieško „Tinderyje“ kitų pažinčių.
Nežinau, kaip aš sugalvojau susikurti naują profilį, įdėti labai gražios merginos nuotrauką ir susirasti savo draugo anketą, kuri, kaip paaiškėjo, niekada nebuvo ištrinta. Susiradus jo anketą, brūkštelėjau į dešinę, ir laukiau rezultato.
Sakysit, normalu?
Kaip visi žinome, norint susirasti porą būtent šitoje svetainėje, reikia dviejų žmonių simpatijos ir, joms sutapus, programa praneša apie tai. Tada jau galima pradėti susirašinėti. Nebuvau pasiruošusi sužinoti, jog mano vaikinas susidomės fiktyviai sukurtos gražios merginos nuotrauka. Taip, jis parodė susidomėjimą ja. Ir jie pradėjo bendrauti, tiksliau, jis ir fiktyvi mergina, kuria buvau aš.
Ar mane supratote? Draugauju su vaikinu, o jis pažinčių svetainėjė ieško kitų pažinčių. Sakysit, normalu? Man ne. Pykau ir keikiausi, mano mylimasis viską neigė, o aš nedrįsau pasakyti visos tiesos, tiesiog suraizgiau melą, kad vatai mano draugė jį rado. Nors turėjau įrodymus, bet nusprendžiau jų nerodyti.
Galvojau, taip duosiu įspėjamajį ženklą, kad man toks bendravimas netinka. Atleidau ir susitaikėm. Tada šiek tiek atsitokėjau ir supratau, jog galbūt keliu per aukštus reikalavimus. Juk kas čia tokio, jei vyras pasižiūri kitų moterų nuotrauka? Prieš kokiu gerus dešimt metų moterys panikavo dėl to, kad jų vyrai žiūri porno filmus, o dabar tai jau tapo norma. Kas yra šiais laikais norma ir kur ištikimybės riba?
Netikėtas posūkis
Kiek truks, kol jis susiras kitą, kiek nedaug reikės, kad trumpas pokalbis tapti romanu? Aš vis dar draugauju su tuo vaikinu, bet desperatiškai ieškau neištikimybės-ištikimybės įrodymų.
Susimąstau apie šiuolaikinio pasaulio santykių beprotybę. Mes turite tiek galimybių, jog galėtumėme kiekvieną dieną į pasimatymus eiti su vis nauju žmogumi, partnerius keisti kas savaitę, mums nebūtina daug stengtis, kad rastume, su kuo praleisti naktį. Viskas paduota ant lėkštutės, belieka įsijungti telefoną ir keiskis nuotraukomis bei žinutėmis.
Stebiuos, kaip šiais laikais santuoka ar ilgalaikiai santykai egzistuoja. Tikriausiai laikosi ties plonyte linija - taip, kaip ir mano santykiai su dabartiniu draugu. Nusivyliau santykais ir supratau, jog negaliu būti tik su vienu vieninteliu, jog aš bet kada galiu būti pakeista...
Ir pati susikūriau naują, šį kartą tikrą paskyrą. Rankoje laikau telefoną ir renkuosi nepažistamuosius - gal tas, gal anas, veidų tūkstančiai, o kam galėčiau patikėti savo širdį? Vėliau kuriam laikui padedu telefoną į šoną, nes į svečius užeis mano vaikinas.
Paplepėsim, pavalgysim, mėgausimės vienas kito kompanija, o rytoj išsiskirsim. Kol būsim atskirai, pažinčių svetainėse ieškosime dar vieno varianto – gražesnio veido, geresnių akių, tinkamesnio charakterio ar tiesiog kitos puselės. Nes jeigu mums vis dėlto nieko neišeitų, pašonėje turėsime dar penkis variantus, dar viena galimybę, dar viena žmogų. Juk kam turėti vieną, jei gali turėt daugiau?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
