Klaipėdos rajone tęsiant projektą „Vyrai neverkia“ gruodžio 1-ąją apie vyrų emocinę būklę kviečiama kalbėtis į Drevernos kultūros namus. Šiame renginyje bus galimybė išklausyti ir bendrauti su Kęstučiu Kaupu – nemažai likimo smūgių išgyvenusiu, atsitiesusiu ir kitiems dabar padedančiu vyru.
Jo pozicija yra labai aiški: ašarų vadinamoji stiprioji lytis neturi slėpti. Tačiau ar galima apie tai su vyrais kalbėtis Lietuvos provincijoje, kurioje stereotipai yra itin gajūs, o verkiantis žmogus laikomas apgailėtinu ir silpnu?
„Tai žmogaus brandos ir intelekto klausimas – suvokti, kad gyvenimas susideda ne tik iš principų ar įsitikinimų, bet ir jausmų, emocijų. Supratimo, kad visa tai yra betarpiškai susiję, o jeigu kuris nors iš šių žiedų šlubuoja, tai atsilieps viskam.
Kaip automobilyje – nuleido tik padangą, o važiuoti jau neįmanoma.
Taip ir gyvenime – jeigu yra emocinė įtampa, ji matysis visur: santykiuose, darbe, šeimoje.
Todėl pirmiausiai būtina mokėti įžvelgti įtampas, o tada jas pašalinti“, – sako Kęstutis Kaupas, Drevernoje surengsiantis seminarą „Vyriškumas ir (ne)priklausomybės“.
Ašaros, anot jo, dažnai yra žmogaus įtampos išraiška, jos – tarsi ženklas, kad žmogui reikia palaikymo ir pagalbos.
„Tai momentas, kai vyras gali rinktis: apsimesti, jog viską žino, kontroliuoja, griebtis butelio, smurto ar net pakelti prieš save ranką ir taip įrodyti savo vyriškumą.
Arba jie gali pripažinti, jog supranta ne viską, kalbėtis, o jeigu reikia – ir paverkti, bandyti suvokti įtampų priežastis vardan to, kad būtų puikiais sutuoktiniais, tėčiais, kolegomis, vadovais, draugais, piliečiais.
Kartais užtenka atvirai pasikalbėti ir tampa aišku, ką reikia daryti norint atsikratyti streso – problemų šaltinio“, – pasakoja Kęstutis Kaupas.
Jis, beje, panašią taktiką taiko ir savo pagrindinėje veikloje – dirba vadovu pramoninio alpinizmo projektuose.
„Šioje veikloje labai svarbu nepanikuoti, o jeigu vyrus apima panika, bet jie tą slepia, gali pridaryti problemų ne tik sau, tačiau ir visai komandai. Jeigu žmogus neslepia, kad jam baisu, yra paprastų pratimų, kaip su panika ar baime susitvarkyti“, – pavyzdį pateikė Kęstutis Kaupas.
Kalbėtis su vyrais apie emocinius išgyvenimus jis laiko savo, kaip piliečio misija, ne tai, anot jo, yra naudinga ne tik atskiriems žmonėms, bet ir visuomenei.
„Aš vykdau projektą „Siela maistui“, jo metu kartais važiuoju į kalėjimus kalbėtis su ten bausmes atliekančiais vyrais, klausiu jų – ką jūs galvojote prieš atlikdami veiksmą, kuris atvedė už grotų? Kodėl pasirinkote jį atlikti? Juk galėjote neatlikti ir išsaugoti laisvę.
Dauguma atsako, kad tuo momentu nesuvokė, ką daro.
O jeigu jie nesuvokia, ką daro, gali būti, kad taip elgsis ir ateityje. Todėl būtina su jais kalbėtis. Tai mano, kaip piliečio pareiga“, – pasakojo vyras.
Po susitikimo Drevernos kultūros namuose vyks gongų muzikos terapijos vakaras, kurį rengia Linas Švirinas.
Kad paprasti pokalbiai padeda šalinti įtampas rodo ir praėję emocinės paramos telefonu linijos vyrams „Nelik vienas“ organizuojamo projekto renginiai.
Lapkričio 12-ąją Gargždų kultūros centre įvyko susitikimas su kognityvinės ir elgesio terapijos specialistu Vaidu Arvasevičiumi, į šią diskusiją apie berniukų auklėjimą ir vyriškumą atvyko ir Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, kuris išreiškė viltį, jog tokie pokalbiai galėtų vykti dažniau.
Lapkričio 19-ąją indėnų istorijos muziejuje „Vinetu kaimas“ įvyko renginys „Vyrų dienos palaikymo laužas“, prie kurio vyrai atvirai kalbėjosi apie savo psichologines problemas ir kitus išgyvenimus, jiems buvo suteikta galimybė vyriškumą įrodyti ir kitaip – stovint ant į lentą prikaltų vinių.
Portalas lrytas.lt yra informacinis vyrų emocinės pagalbos linijos Nelikvienas.lt rėmėjas, todėl prisideda prie projekto ir skelbia rašinių konkursą! „Bendraukime“ rubrikoje laukiame jūsų jautrių, linksmų, liūdnų, įkvepiančių ar pamokančių pasakojimų apie tai, kodėl pravirksta šiuolaikiniai vyrai. Laiškų lauksime bendraukime@lrytas.lt
Trijų didžiausio dėmesio sulaukusių istorijų autorius apdovanosime 50 eurų „Gera dovana“ dovanų kuponais.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
