Todėl labai nustebau perskaičiusi garsios nuomonės formuotojos Viktorijos Siegel-Suodiatės istoriją, kaip ji kenčia dėl savo santykių su vyru ir netgi kreipėsi dėl to į psichologus. Pradžioje pamaniau, kad gal čia kažkoks kabliukas dėmesiui atkreipti – na, kokios jau čia gali būti problemos pas ką tik susituokusią jauną įsimylėjėlių porą.
Po to perskaičiusi apie jos problemas dėl vyro „pasisavinimo“ ir baimę jį paleisti supratau, kad skaitau apie save pačią. Skaičiau ir linksėjau galvą. Aš gi lygiai taip pat elgiausi su savo vyru, nors mes jokie ne jaunavedžiai – susituokę jau 10 metų.
Vyras mėgsta išeiti su draugais pažaisti krepšinio, ar į kokį žygį per naktį po miškus. Tada nei laiko, nei galimybių neturi atsiliepti į mano skambučius, netgi parašyti. Aš, aišku, kankinuosi, einu iš proto galvodama, ką jis daro, gal jau kas nutiko. O gal kokią dailią lapę miškuose sutiko...
Grįžta vyras namo visas laimingas, o aš nemiegojusi, prisigalvojusi visko ir galvoje prisikūrusi milijoną baisiausių scenarijų. Išdavystė – vienas jų. Pasidariau suirzusi, pakeldavau balsą, susipykdavome ir taip iki kito jo išvažiavimo.
Puikiai supratau, kad negalima savintis, negalima pavydėti ir taip nepasitikėti. Tai santykius žudo, gilina prarają ir atstumia. Supratau, kad toks elgesys veda prie blogiausio - skyrybų, galbūt netgi depresijos. Bet kodėl elgdavausi taip neadevkačiai? Pradėjau vaikščioti pas psichologą, spręsti savo problemą.
Galiu pasakyti, iš kur toks mano elgesys – ogi iš buvusių pavyzdžių buvusiuose santykiuose ar šeimoje...
Asmeniškai aš didelį nepasitikėjimą vyrais turiu dėl savo tėvo, kuris paliko mūsų šeimą ir išėjo pas kitą moterį. Tai manyje užsiprogramavo, kad visi vyrai palieka, visi išduoda, visais negalima pasitikėti, visi gali įskaudinti.
Pačios moterys kartais net dėl beprotiškiausio savo elgesio, pavydo, nepasitikėjimo nėra kaltos. Tie rėkiantieji ir moteris smerkiantieji nesusimąsto, kad šeimos santykius gali žaloti ir patirtos senos skriaudos, kurių pasekmės gali tęstis iš kartos į kartą.
Norėjau kažkaip solidarizuotis su moterimis. Manau, kad tai labai svarbu visoms. Todėl panorau parašyti kažką padrąsinančio ir kitoms taip besijaučiančioms... Prašau nesmerkite nei kitų, nei savęs. Ir ieškokite priežasčių, kodėl taip elgiatės.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
