Dabar jau daugiau nei 15 metų gyvenu Jakų kaime ir nesijaučiu prastesniu už miesčionį. Aišku, kaimas kaimui nelygus, bet mūsų Jakų kaimas išskirtinis ir pavyzdinis. Bendruomenei pavyko laimėti, įgyvendinti įvairius projektus: futbolo aikštę, krepšinio aikštelę, teniso kortus, mokyklą, lauko darželį, puikią sceną, aikštę įvairiems renginiams, bet aktyvaus pirmininko dėka dažnai ir pakeliaujame.
Šį kartą suorganizavo trijų dienų kelionę į Lenkiją, bet ne į Biedronkę, o į Vilko irštvą, Gdanską, Sopotą, Malbork pilį ir į Žalgirio mūšio vietą Grunwald.
Nenoriu atimti duonos iš „google“ gidų, tai istorijos nepasakosiu, tiesiog pasidalinsiu paprastais žmogiškais įspūdžiais.
Vilko irštva, kurioje Antrojo pasaulinio karo metu slėpėsi ir vadovavo karui fašistinės Vokietijos vadai, paliko slogų įspūdį. Storos išsprogdintos sienos, siauri, šalčiu dvelkiantys koridoriai, kambariai, kuriuose gyveno didieji vadai ir sprendė pasaulio likimą.
Kai įsivaizduoji, kad eini tais takeliais, kuriais vaikščiojo Reicho vadovybė, Hitleris, šiurpai eina per nugarą. Pagalvojau, jei tie griuvėsiai būtų atstatyti, nebeliktų to įspūdžio, kurį sukelia sprogimo iškeltos, išverstos storos 3,5 – 4 metrų storio sienos, bunkeriai.
Vieta verta aplankyti ir pamąstyti, kodėl žmonės, politikai, valstybių vadovai neskaito, nesimoko, nedaro išvadų ir vis kartoja, kartoja praeities klaidas.
Dar tos pačios dienos vakarą atvažiavome į Gdanską ir su gide aplankėme Sopotą. Vyresnės kartos žmonės puikiai pamena koncertus, vykusius Sopote ir, aišku, Alos Pugačiovos dainą „Arlekino“.
Labai gražiai sutvarkytas miestas, kurortas, primenantis mūsų Palangą, tik čia kelias, vedantis prie jūros, platesnis, erdvesnis.
Beje, tiltas, vedantis į jūrą, kaip Palangos, mokamas. Ne sezono metu – nuo 10 iki 22 val., sezono metu iki 24 val.
Paplūdimys, kaip ir pas mus – baltas, švarus, bet platesnis. Prie pat jūros „Grand Hotell“, kuriame naktis kainuoja apie 500 eurų.
Parodė kambario langus, kuriame buvo apsistojęs Hitleris, De Golis ir Putinas. Paklausiau, kiek kainuoja naktis tame numeryje? Gidė truktelėjo pečiais ir giliai atsiduso: „Jau geriau jų čia nebūtų.“
Gdanskas. Pirmiausia, būtent čia buvo iššautas pirmasis Antrojo pasaulinio karo šūvis.
Dabar miestas nuostabus. Centras sutvarkytas, išpuoselėtas ir labai stengiamasi išsaugoti viską, kas susiję su miesto istorija. Viską norint apžiūrėti, vienos dienos nepakanka net ir su gera gide.
Apie vakarinį Gdanską nėra ką daug rašyti, reikia tiesiog pamatyti ir pasinerti į centrinės gatvės gyvenimą.
Lankėmės bariuke, kur „pilsto“ vyšnių vyną, o užkanda – vyšnios. Klientams pripila sklidiną taurę vyno, pastato ant baro krašto ir rankas reikia susidėti už nugaros. Kuo dagiau „nusiurbia“, tuo daugiau vyšnių įdeda.
Po tokio vakarėlio ir Malbork pilį paimti vieni juokai. Vytautas su Jogaila neįveikė, bet du Kęstučiai, (grupės vadovas– bendruomenės pirmininkas taip pat Kęstutis), ir Jakų kaimo bendruomenė į pilį įžengė be dideliių sunkumų.
Tikrai, yra ką pažiūrėti, gidės dėka sužinoti ir tiesiog pasivaikščioti. Per vieną ekskursijos dieną įveikėme 21 600 žingsnių. Sutiksite – grupei, kurią sudarė vyresnio amžiaus piliečiai, toks žygis rimtas iššūkis ir tai, kad niekas nedejavo, niekas „neiškrito“, nusipelno visokeriopos pagarbos.
Grįžtant namo, aplankėme Lietuvos šlovės ir pasididžiavimo vietą – Žalgirio mūšio lauką. Didelį įspūdį paliko muziejus, skirtas didžiausiam Viduramžių mūšiui. Nuostabi ekspozicija, aiški, išsami informacija, pateikta ir lietuvių kalba.
Net nedvejodamas galiu pasakyti, kad ekskursija, nors ir fiziškai varginanti, bet tą nuovargį pilnai atsveria matyti vaizdai, pojūčiai ir gautos žinios.
Na, nebūčiau lietuvis, jei nepakalbėčiau apie kainas. Ekskursijos kaina 195 eurai žmogui. Atskirai viešbutis, ekskursijos. Bilietai į Vilko irštvą – 7 eurai. Malbrok – 18 eurų. Žalgirio muziejus – 7 eurai.
Vakarienė Gdansko senamiesčio bare 70 eurų dviem – du antri patiekalai, vietinės gamybos tamsus alus ir užkandis. Grįžtant pietūs dviem kavinėje prie kelio – 30 eurų. Aišku, dar truputį papildomų smulkių išlaidų.
Nežinau, gal kam tai daug, bet su žmona jautėmės laimingi.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
