„Anglas rašo. Ką tik grįžau iš savo vietinės Rytų Europos parduotuvės. Šis padažas – dievų padažas, galėčiau jį valgyti su viskuo. Tikrai ir toliau pirksiu šį bei kitus tos pačios įmonės padažus.
Parduotuvę valdo lenkas ir lietuvė moteris – jei nežinau, į ką žiūriu, jie visada mielai man viską išverčia ir parekomenduoja paragauti skirtingų produktų.
Iš tiesų pradedu tikėti, kad Centrinės ir Rytų Europos virtuvė yra viena labiausiai neįvertintų pasaulyje. Dirbau „Michelin“ žvaigždute įvertintame restorane – kai kuriems patiekalams jie importuodavo rūkytą ungurį…
Nuo šaltienos žiaugčiojęs ekvadorietis paragavo šaltibarščių
Atspėkite, iš kur jis atkeliaudavo… iš Lietuvos. Londonas garsėja drebučiuose patiekiamais unguriais, o rūkyti unguriai keliavo daugiau nei 1000 kilometrų“, – rašė „Reddit“ vartotojas.
Komentaruose pasipylė komplimentai ne tik lietuviškiems padažams, bet ir visai mūsų krašto virtuvei.
„Ar čia iš esmės tas pats „česnakinis padažas“, kurį naudoja picerijų tinklai? Tas padažas geresnis už jų picas. Kuris pats geriausias?“ – rašė komentatorius.
„Džiaugiuosi, kad tu atradai šių produktų vertę. Tik liūdna, kad Vakarų žmonės vis dar neįtikėtinai ksenofobiški, ir tai atsispindi jų pirkimo įpročiuose.
Susiję straipsniai
Pavyzdžiui, Italija importuoja labai daug lietuviško sūrio. Sunku ginčytis, kad italai neišmano maisto. Ar žinai bent vieną lietuviško sūrio rūšį? Bent vienas prekės ženklas bando prasimušti, kiti tiesiog pervadina savo produkciją“, – komentavo žmonės.
„Neįvertinta“ – per silpnas žodis“, – rašė komentatoriai.
„Aš pats šios parduotuvės nesieju su jokia konkrečia šalimi iš to Europos regiono. Per metus turėjau keletą lietuvių ir lenkų draugų ar kolegų. Visi jie supažindindavo mane su savo šalies maistu – buvau supažindintas su daugybe patiekalų, kurių pavadinimų nemokėčiau parašyti net gyvybės gelbėjimo atveju, ypač įvairių vytintų mėsos gaminių ir dešrų, kurios, esu tikras, ir tau patiktų“, – lietuvišką maist gyrė užsieniečiai.
„Mano lietuviai draugai jaunystėje nueidavo su manimi į barą, o paskui apie 23 val. pakviesdavo pas savo tėvus. Jų mama padėdavo didžiulę lietuvišką užkandžių lentą – tikrai ragavau lietuviško sūrio. Jie sakydavo patiekalų pavadinimus, aš juos netaisyklingai tardavau, bet jau būdavau išgėręs, o tada jų tėtis dar paduodavo viskio taurelių. Man net neleisdavo rūkyti savo tabako. Beveik kiekvieną kartą užmigdavau ant jų sofos“, – lietuvių svetingumą gyrė užsienietis.