Tai rodė 2009 metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pristatytas Darbo ir socialinių tyrimų instituto mokslinis tyrimas.
Vienos tyrimo autorių Rasos Zabarauskaitės teigimu, tėvų išvykimas neigiamos įtakos turi vaikų socialinių poreikių tenkinimui. Ypač dėl to kenčia jaunesni nei 9 metų vaikai.
R. Zabarauskaitės nuomone, šie vaikai patiria sunkumų bendraudami su bendraamžiais.
„Kadangi šie vaikai dar auga, daugelis neigiamų pasekmių gali išryškėti vėliau“, – tikino R. Zabarauskaitė.
Bet tyrimas rodo, kad tėvų išvykimas atsiliepia ir vyresniems vaikams. Pavyzdžiui, 16-19 metų amžiaus grupėje rečiau pamokas lankyti ėmė net kas ketvirtas moksleivis. Kas penktas paliktas vaikas pradėjo mokytis nenoriai.
Tuo tarpu psichologė Marija Giedraitytė tikina, kad išvykus tėvams psichologinių padarinių vaikai dažniausiai nejaučia. Tačiau jiems esą sunkiau sukaupti dėmesį.
Kitais atžvilgiais tokių vaikų psichikos sveikata mažai tesiskiria ar yra visiškai tokia pati kaip bendraamžių. Antai elgesio ir emocinių sutrikimų patiria apie 16 proc. 6-12 metų paliktų vaikų. Tiek pat, kiek ir Lietuvoje su tėvais gyvenančių vaikų.
Vertindami tyrimo rezultatus, jo autoriai tvirtino, kad blogiausios jų nuojautos nepasitvirtino.
„Skaičiai – ne tokie baisūs, kaip tikėjomės pradėdami tyrimą“, – sakė R. Zabarauskaitė.
Vis dėlto tyrėjai pripažino, kad jų gauti duomenys gali nevisai tiksliai atspindėti esamą padėtį. Mat tyrime dalyvauti atsisakė apie 20 proc. šeimų.
